Lietuvos Respublikos gyventojų požiūrio į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje 1999-2010 m. lyginamoji analizė
Šležaitė, Ligita |
Brunalas, Benas | Recenzentas / Rewiewer |
Eidintas, Alfonsas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Aleknonis, Gintaras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dumbliauskas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jakubauskas, Adas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Janušauskienė, Diana | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Viliūnas, Giedrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vilkė, Rita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Paulikas, Vygandas Kazimieras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro darbo temos – Lietuvos Respublikos gyventojų požiūrio į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje 1999–2010 m. lyginamoji analizė – aktualumas yra grindžiamas didėjančia euroskepticizmo tendencija bei besiformuojančiu nauju ES požiūriu į dialogą su jos piliečiais. Europos politinių lyderių tiek nacionaliniame, tiek europiniame lygmenyje priimamų sprendimų sėkmė priklauso nuo rinkėjų pritarimo. Tad ES valstybės narės tirdamos ir analizuodamos visuomenės požiūrį į tam tikrą ES vykdomą politiką, programą ar reformą, siekia išsiaiškinti ar jų veikla pateisina gyventojų lūkesčius. Darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos Respublikos gyventojų požiūrio į narystę Europos Sąjungoje kaitą ir atliekant lyginamąją analizę, remiantis mokslininkų tyrimais, ištirti šios kaitos priežastis. Siekiant įgyvendinti tikslą, magistro darbe konceptualizuojama viešosios nuomonės samprata, nustatomi kriterijai, kuriais remiantis ją galima tirti, identifikuojamas viešosios nuomonės vaidmuo demokratinėje visuomenėje bei atliekama lyginamoji Lietuvos Respublikos gyventojų požiūrio į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje analizė. Lyginamoji analizė atliekama remiantis mokslininkų tyrimais ir atsižvelgiant į tris aspektus: LR gyventojų informuotumo apie ES lygį, gyventojų pasitikėjimą pagrindinėmis šalies ir ES institucijomis bei viešąją nuomonę apie Lietuvos narystės ES privalumus ir trūkumus. Identifikavus viešosios nuomonės vaidmenį demokratinėje visuomenėje, nustatyta, kad skirtingiems visuomenės nuomonės tyrimų užsakovams svarbu išgirsti viešąją nuomonę apie tam tikrus jau priimtus ar ketinamus priimti sprendimus, visuomenės problemas, identifikuoti lyderius ar ateities perspektyvas. Dažnai visuomenės apklausose LR gyventojai teigė esantys pakankamai informuoti apie ES bendrai bei labiau pasitikintys ES institucijomis nei pagrindinėmis šalies institucijomis, tačiau 2008–2010 m. Lietuvoje eurošalininkų skaičius ėmė sparčiai mažėti. LR gyventojų požiūrio į šalies narystę ES kaitą lėmė 2008 m. pradžioje prasidėjusi pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė. Nepaisant to, pasitvirtino darbe iškelta hipotezė, kad net ir sunkmečio metu LR gyventojai buvo labiau linkę pasitikėti ES nei šalies institucijomis. Palankesnį Lietuvos gyventojų požiūrį į ES ir jos institucijas lėmė visuomenėje egzistuojantis teigiamas ES įvaizdis. Be to, LR gyventojų nepalankumą šalies institucijoms – Vyriausybei ir Seimui – skatino valdžios priimti visuomenei nepalankūs sprendimai ekonominei krizei spręsti, kaip pavyzdžiui mokesčių didinimas, kainų kilimas, išmokų iš biudžeto mažinimas.
One of the objectives of this master thesis entitled Comparative Analysis of the Lithuanian Citizens’ Attitude toward Membership in the European Union: 1999–2010, is based on the discussion about the emergence of new approaches to the dialogue between EU and its citizens. Successful leadership of European political authorities, on both national and European level, depends on the priorities of the electors. Therefore, in order to implement new projects, programs or reforms, EU member states gives more importance to the analysis of public opinion. The aim of this work is to analyse the change in Lithuanian citizens’ attitude in EU membership and to find out the main characteristics influencing changes in public opinion. This analysis is based on the three fallowing factors: the level of awareness on European Union in Lithuania, Lithuanian populations’ confidence in State and European institutions; the advantages and disadvantages of Lithuanian membership in European Union as indicated by citizens of Lithuania. The methods applied in the reseach include descriptive-analytic method, the analysis of documents and a comparative method. The analytical part of the research is based on the public opinion survey data supplied by Eurobarometer, Vilmorus, TNS Gallup. The discussion of the role of public opinion in democratic society revealed that various groups demanding to do public opinion surveys attach importance to public opinion in order to take a closer view of certain decisions to be made, to identify public problems, to discern future leaders or to form future perspectives. The analysis of statistical data indicated that generally the citizens of the Republic of Lithuania reported a high level of awareness of EU membership and expressed more trust in EU institutions than in State institutions. However, in 2008–2010 the decline in trust in EU and Euro-optimism was observed. The shift in the attitude towards membership in EU was influenced by the global financial and economic crisis that started in 2008. Accordingly, EU was not able to answer expectations which caused the change of the EU image among Lithuanian population. The hypothesis that, even in the face of difficult financial and economic situation Lithuanians remained more trustful in EUs’ than in State institutions, were proved. Besides, negative approach towards the State institutions in society was influenced by unsatisfactory means taken by government to solve the problems caused by financial and economic crisis: such as tax- raising, the upward movement of prices, reduction of benefits and strategic budget cutting.