Lietuvos eurolobistiniai interesai ir jų atstovavimas

Lietuvos visuomenėje lobizmo sąvoka vis dar ne visada adekvačiai suprantama, o neretai išvis nesuprantama. Tai, kad lobizmas iki šiol visuomenėje yra klaidingai suprantamas, reiškia, kad šios temos plėtojimas, analizavimas ir pateikimas vis dar neįgavo tinkamo masto ir formų todėl yra aktualus. 2004 metų gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir siekiant tapti ne tik formalia, bet ir visapusiškai pilnateise tarptautinės politikos dalyve svarbu teisingai suprasti čia vykstančius procesus, kurie įtakoja visų ES valstybių narių gyvenimą. Nuo šios datos daugelis įvairiausioms mūsų valstybės interesų grupėms svarbių įstatymų yra priimami ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje, tad tinkamai vykdoma ir sėkminga lobistinė veikla interesų grupėms gali padėti įgyvendinti jų siekius. Lietuvos interesų grupėms neatstovaujant savo interesų, yra galimybė likti priimamų sprendimų užribyje, todėl svarbu, kad savų interesų atstovavimas ne tik vyktų, bet vyktų efektyviai. Būtent kaip Europos Sąjungoje vyksta interesų grupių atstovavimas, kokie yra Lietuvos grupių interesai europinėje plotmėje bei kaip jie įgyvendinami ir nagrinėjama šiame magistro baigiamajame darbe. Šio magistro darbo tikslas atskleisti kaip Lietuvos IG-ės suvokia lobistinės veiklos Europos Sąjungos institucijose svarbą ir kaip sugeba praktiškai panaudoti šios veiklos galimybes. Darbo tikslas sąlygojo šių darbo uždavinių išsikėlimą: įvertinti Lietuvos interesų grupių atstovavimo poreikį ir galimybes Europos Sąjungos institucijų sprendimų priėmimo grandinėje; išanalizuoti lobistinės veiklos teisinį reglamentavimą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje; ištirti Lietuvos interesų grupių veiklą europiniame lygmenyje; remiantis moksline literatūra ir atlikto tyrimo rezultatais įvertinti Lietuvos interesų grupių lobistinės veiklos atstovavimo Europos Sąjungoje veiksmingumą. Darbe keliama hipotezė, jog Lietuvos IG turi lobistinių interesų europiniame lygmenyje, tačiau dar nesusiklosčiusios lietuviško europinio lobizmo tradicijos, menkai įsisavinta lobizmo technika, kvalifikuotų lobistų ir lėšų eurolobizmui stygius bei nepakankamai gilus Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą laipsnis lemia, kad minėti interesai europiniame lygmenyje atstovaujami neefektyviai. Siekdama užsibrėžto tikslo tyrimo eigoje autorė kompleksiškai derino teorinius bei empirinius mokslinio tyrimo metodus. Pirmoje ir antroje darbo dalyje buvo naudojamasi analitiniu ir aprašomuoju metodais. Trečioje darbo dalyje Lietuvos IG atstovavimas ir jo efektyvumas vertinamas, remiantis ir atliktais interviu su nagrinėtų organizacijų atstovais, registruotais Lietuvos lobistais bei Lietuvos europarlamentarais. Analizė ir sintezė pasitelktos apibendrinant analizuotą teorinę ir praktinę tyrimo medžiagą bei i formuluojant išvadas. Pagrindinius teorinės darbo dalies šaltinius sudaro S. Hixo „Europos Sąjungos politinė sistema“, J. Greenwoodo veikalai “Interest Representation in the European Union” bei “Representing Interests in the European Union”, Sveino S. Anderseno „Making Policy in Europe“, S. Mazey ir J. Richardsono, D.Coeno, P.Bouweno, B.Kohler-Koch ir kt. moksliniai straipsniai. Naudojama interviu metu gauta informacija, registruotų Lietuvos lobistų veiklos ataskaitos, įvairiuose leidiniuose ir internete publikuoti straipsniai, pranešimai konferencijose ir kt. Baigiamąjį magistro darbą sudaro įvadas, trys skyriai, bei išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas, santrauka ir anotacija anglų ir lietuvių kalbomis. Baigiamojo darbo pradžioje aptariamas lobizmo reguliavimas ES, pristatoma ir analizuojama ES institucijų specifika ir jos nulemtas bendradarbiavimo su įvairiomis interesų grupėmis pobūdis. Antroji darbo dalis skirta mainų santykiams tarp ES institucijų ir interesų grupių bei jas atstovaujančių lobistų. Taip pat analizuojamos organizacinės interesų grupių charakteristikos, kurios nulemia interesų grupių ir jas atstovaujančių lobistų tikslus bei vykdomą veiklą. Trečiame darbo skyriuje nagrinėjamas lobizmo reguliavimas Lietuvoje, registruotų Lietuvos lobistų atstovaujami interesai ir vykdoma veikla bei Lietuvoje veikiančios, interesų grupes atstovaujančios, lobistinės organizacijos ir jų vykdoma veikla. Remiantis tirta informacija daromos išvados apie Lietuvos eurolobistinius interesus, jų atstovavimo poreikį bei efektyvumą. Atlikus nagrinėtos medžiagos analizę bei interviu, dalinai pasitvirtino hipotezė, kad Lietuvos IG turi lobistinių interesų europiniame lygmenyje, tačiau dar nesusiklosčiusios lietuviško europinio lobizmo tradicijos, menkai įsisavinta lobizmo technika, kvalifikuotų lobistų ir lėšų eurolobizmui stygius bei nepakankamai gilus Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą laipsnis lemia, kad minėti interesai europiniame lygmenyje atstovaujami neefektyviai. Aktyvus, veiksmingas, tęstinis Lietuvos grupių interesų atstovavimas vykdomas, tačiau ši veikla leidžia pasiekti tik pakankamai bendro pobūdžio rezultatų. Tirtos organizacijos atstovauja savo narių interesus ir vykdo nuolatinę veiklą europinėse organizacijose, reaguoja į informaciją, teikia savo poziciją, siekia užsibrėžtų tikslų. Paminėtinas ir pesimistinis šios veiklos aspektas, kai nagrinėtos organizacijos atkreipia dėmesį į nedidelį atstovaujamo pramonės sektoriaus svorį, tiek finansinių, tiek žmogiškųjų resursų trūkumą bei komunikacijos stoką tarp Briuselyje skirtingus Lietuvos interesus atstovaujančių darbuotojų. Visgi nagrinėtos organizacijos planuoja savo veiksmus ir ateityje, matydamos tokios veiklos naudą ir būtinybę ketina ir toliau vykdyti veiklą europiniame lygmenyje.

The concept of lobbyism still tends to be perceived by the Lithuanian society misleadingly and sometimes is conceived in an utterly wrong sense. The fact that lobbyism is until now interpreted incorrectly in the society leads us to believe that development, analysis and presentation of the issue is insufficient, hence very important. Since Lithuania became member of the European Union on the 1 May 2004 and sought ever since to establish itself as not only a formal member but a full-fledged participant of the international political arena, it is highly important that we understand the processes that affect the life of all the EU member states. From that day on major part of legislation, which bears significance to various state interest groups, is adopted not only in Lithuania but also in Brussels. Thus, duly performed and successful lobbyism could help interest groups achieve their goals. Without Lithuanian interest groups having their interests represented, the country risks being sidelined and it is essentially vital that interests are represented and even more importantly – that they are represented effectively. This Master thesis is namely addressing the representation of interest groups in the European Union, the interests that Lithuanian interest groups have and how they are implemented on the pan-European level. The aim of the thesis paper is to reveal the interests of Lithuania's interest groups and activity performed when pursuing them from the perspective of an EU member state. The goal of the thesis determined the following steps: coverage of the need and possibilities for interest group representation in the decision-making process of the European Union's institutions; coverage of the lobbyism activity regulation in the European Union and Lithuania; survey of Lithuania's interest groups and their activity on the European level; examination of the Lithuanian lobbyist activity effectiveness; evaluation of the effectiveness of Lithuanian interest groups' lobbyist representation in the European Union. The thesis paper raises a hypothesis that despite the lobbyist interests that Lithuania's interest groups have on the European level, an underdeveloped lobbying tradition and still rather poor integration of Lithuania in the European Union are the factors that determine the aforementioned interests being represented on the European level ineffectively. Theoretical and empirical methods of scientific research have been employed to achieve the goal set. Analysis and description methods have been used in the first and second part of the thesis. The third section of the paper evaluates representation and effectiveness of the representation of Lithuania's interest groups based on an interview with representatives of the organisations in question, Lithuania's registered lobbyists and Lithuanian members of the European Parliament. Analysis and synthesis allowed summing up the theoretical and practical material analysed as part of the research as well as drawing up conclusions. Main sources for the theoretical part of the survey include "Interest Representation in the European Union" and "Representing Interests in the European Union" by Justin Greenwood, "Making Policy in Europe" by Svein S. Andersen, "The Political System of the European Union" by Simon Hix, also scientific articles by Sonia Mazey and Jeremy Richardson, David Coen, Pieter Bouwen, Beate Kohler-Koch etc. Information retrieved during interviews was used, too. In addition, academic articles published in various sources and on the internet, articles featured in the media, conference reports, etc. have been used when writing the paper. The Master's thesis consists of an introduction, three chapters, conclusions, suggestions, a list of bibliography, a summary and annotation in the English and Lithuanian languages. Initially, the thesis discusses lobbyism regulation in the European Union. It introduces and analyses the European Union institutions as well as the nature of their cooperation with various interest groups, determined by the special features of these institutions. The second section is devoted to the exchange relations between institutions and interest groups. It also analyses organisational features of interest groups that define the goals and activity of interest groups and their lobbyists. The final third chapter of the thesis paper deals with the regulation of lobbyism in Lithuania, the interests and activity of registered lobbyists in Lithuania and organisations that represent interest groups in the country as well as their field of activity. Based on the data analysed, conclusions are drawn about Lithuania's euro-lobbyism interests, the need for and effectiveness of such representation. Analysis of the material and the interview have partially confirmed the hypothesis that despite the lobbyist interests Lithuania's interest groups have on the European level, the underdeveloped lobbying tradition and still rather poor integration of Lithuania in the European Union are the factors that determine the aforementioned interests being represented on the European level ineffectively. Although active, effective and sustainable representation of Lithuania's interest groups is carried out on a higher level, namely through confederations that unite numerous national associations, such activity allows reaching results of a general nature only. Organisations analysed represent their members' interests and lead constant activity in the European organisations, respond to information, submit their position, seek goals set. The downside aspect to this activity which must be mentioned is that the organisations in question are drawing attention to the insufficient levers the represented industry sector has, the shortage of both financial and human resources, and the lack of communication among people representing Lithuania's different interests in Brussels. Nevertheless, the organisations are planning their future actions based on the benefits and need of such activity and intend to pursue their activity on the European level.