Kvalifikuotų specialistų emigracijos iš Lietuvos šiuolaikinės tendencijos: moterų emigracijos problema
Bendikaitė, Rūta |
Stankevič, Barbara | Recenzentas / Rewiewer |
Paulikas, Vygandas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Aleknonis, Gintaras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bielskis, Andrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Janušauskienė, Diana | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kazlauskienė, Natalija | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Kaziliūnas, Adolfas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Viliūnas, Giedrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Globalizacijos procesai nulėmė naujų migracijos tendencijų atsiradimą, migracijos dalyvių ir priežasčių pasikeitimą. Nors „protų nutekėjimo” reiškinys nemažai tyrinėjamas įvairiais aspektais, lyčių perspektyva su keliomis išimtimis yra praktiškai netyrinėta sritis Lietuvoje. Tarptautinės migracijos studijose ilgą laiką vyravo stereotipinis įsitikinimas, jog migruoja vyrai, o moterų migracija buvo laikoma šeimos susijungimo procesu. Finansiškai ir emociškai priklausomos nuo vyro moters stereotipinis paveikslas nebetenka reikšmės modernėjant ir keičiantis migracijos tendencijoms. Atsižvelgiant į šį kontekstą ir buvo pasirinktas magistro darbo objektas – kvalifikuotų moterų emigracija. Darbe siekiama tikslo – išsiaiškinti Lietuvos išsilavinusių moterų emigracijos reiškinio atsiradimo ištakas, priežastis ir galimas pasekmes. Moterų aktyvumas migracijos procesuose keičia stereotipinius lyčių vaidmenis, moterys neretai tampa pagrindinėmis šeimos maitintojomis. Tai sąlygoja problemą: išsilavinusių moterų emigracijos iš Lietuvos tendencijų augimas daro neigiamą poveikį Lietuvai ir jos visuomenei. Iš to išplaukia hipotezė, kad nepalanki ekonominė situacija, suvaržytos specialistų augimo galimybės bei tradiciniai lyčių stereotipai skatina išsilavinusių moterų emigraciją iš Lietuvos. Lietuvoje atliktoms sociologinėms studijoms paprastai būdinga kiekybinė demografinė analizė su kai kuriais kokybinio tyrimo aspektais, tačiau pasigendama kokybinių tyrimų apie pačių emigrantų patirtis, todėl šiam darbui buvo pasirinktas kokybinis tyrimas, kurio pagrindinis tikslas – remiantis ekspertų vertinimais ir interviu su emigravusiomis moterimis, išsiaiškinti moterų situaciją Lietuvos darbo rinkoje, jų emigracijos priežastis bei galimas pasekmes. Rezultatai parodė, kad darbo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino: suvaržytos tobulėjimo galimybės, aukštojo mokslo sistemos ydos, lyčių stereotipai trukdo išsilavinusioms moterims įsitvirtinti darbo rinkoje ir skatina jų emigraciją iš Lietuvos. Ekonominis veiksnys nėra toks svarbus, tačiau jis taip pat turi įtakos. Įvairios valstybės politikos žmones įtakoja skirtingai, priklausomai nuo jų lyties, rasės, klasės ir pan.. Į tai svarbu atsižvelgti formuojant migracijos politiką. Moterys Lietuvos darbo rinkoje patiria sunkumus, sąlygotus tradicinio patriarchalinio visuomenės nusistatymo, todėl nuosekliai pradėjus vykdyti lyčių lygybės politiką ir taikant įvairias kompleksines priemones būtų sudaromos geresnės galimybės moterims integruotis į darbo rinką. Iš to išplaukia išvada, kad savaime sumažėtų ir emigracijos mastai. Darbo rezultatai galėtų būti aktualūs politikos formuotojams sprendžiant įvairias, su emigracija susijusias problemas.
New migration trends are the result of globalization processes. While the “brain drain” phenomenon is explored in many different aspects, gender aspect in migration is almost unstudied in Lithuania. Stereotypical belief that only men migrate in international migration studies has been dominating for a long time. Womens migration has been considered as a process of a family’s reunification. However, the stereotypical picture of financially and emotionally dependent woman is no longer significant in the context of new migration trends. That is the reason why the object of the work was focused on the emigration of highly skilled women. The aim of the research was to investigate the origin of this phenomenon, to find the main causes and to foresee the possible outcome. Women’s activity in the migration processes can change stereotypical gender roles because more and more women become the main supporters of their family. The duality of the situation determines the main problem: educated women's emigration from Lithuania has a negative impact on Lithuania and its society. It determines the hypothesis that the adverse economic situation, limited opportunities of professional growth and traditional gender roles promote the emigration of skilled women. The majority of sociological studies of the international migration is usually characterized by the quantitative demographic analysis with some aspects of qualitative studies; however, there is a lack of qualitative studies on the same emigrant experiences. That is the reason why qualitative sociological method based on the interviews with experts and interviews with emigrated women was chosen for the research. The main purpose of the research was to describe womens situation in Lithuania labour market, to find out the main causes of the emigration and to foresee the possible consequences. The results revealed that the hypothesis was confirmed: constrained opportunities of self-realization, failures of the higher education system, stereotypical gender roles do not let high educated women enter the labour market and encourage their emigration from Lithuania. The economic factor is not so important, but it also has an impact. Different public policy affects people differently depending on their sex, race, class, etc. This is important to keep in mind for the creation of the migration policy. Women face difficulties caused by the traditional patriarchal attitude of Lithuanian society. Therefore, the consistent implementation of gender equality policy and a range of comprehensive measures could create better opportunities for women to integrate in the labour market. This leads to the conclusion that the extent of emigration would be minimized in this way. The results of the work could be helpful for those policy makers who deal with emigration problems.