Naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo galimybių palyginamieji aspektai: Lietuvos socialinės apsaugos atvejis
Židonis, Žilvinas | Recenzentas / Rewiewer |
Raipa, Alvydas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Smalskys, Vainius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Minkevičius, Aleksandras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Astrauskas, Algirdas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dačiulytė, Rūta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes, atižvelgiant į dabartines socialinės ir ekonominės raidos tendencijas, valstybei būtina ieškoti tokių valdymo ir administravimo metodų, kuriais remiantis būtų galima optimaliai spręsti socialines problemas, turint ribotus finansinius išteklius. Lietuvoje naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo taikymo galimybių socialinės apsaugos srityje analizei nėra skiriama daug dėmesio. Šio darbo pagrindinis tikslas – įvertinti naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo reikšmę socialinės gerovės užtikrinimui bei taikymo Lietuvos socialinės apsaugos sistemoje galimybes. Keliama hipotezė, kad naujojo viešojo valdymo principų ir metodų taikymas šiuolaikinėmis sąlygomis užtikrintų aukštesnį socialinės gerovės pasiekimo lygį, negu vien naujosios viešosios vadybos pagrindu vykdomos reformos. Tikslui pasiekti ir hipotezės pagrįstumui nustatyti atlikta išsami mokslinės literatūros analizė, bei socialinės apsaugos srityje dirbančių ekspertų apklausa. Remiantis ekspertų požiūriu bei mokslinės literatūros analize teigiama, kad, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, Lietuvoje tikslinga įtvirtinti daugiau konservatyvaus – korporatyvinio socialinės politikos modelio elementų, nes šiame modelyje tiek valstybė, tiek visuomenė prisiima atsakomybę už savo narių gerovę. Atsižvelgiant į naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo teorinius pagrindus, principus ir kritinius aspektus daroma išvada, jog naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo derinimas reformuojant socialinės apsaugos sistemą, sudarytų sąlygas formuotis socialumo vertybėmis pasižyminčiai brandžiai pilietinei visuomenei. Valstybei ir visuomenei bendradarbiaujant ir kartu sprendžiant socialines problemas būtų pasiekiami aukštesni socialinės gerovės rodikliai. Todėl darbo pradžioje keliama hipotezė patvirtinama.
Master work theme is topical, because according to nowadays social and economic development tendencies it is extremely important to find governance and administration methods which could optimal solve social problems despite limited financial resources of the state. Possibilities of New public Management and New governance in social security system of Lithuania are analyzed insufficiently. The leading objective of this master work is to evaluate the importance of New public Management and New governance for social welfare and possibilities of practice of these two models in Lithuanian social security system. The suggested hypothesis is that use of New governance principles and methods in nowadays conditions will have influence for higher social welfare, than reforms based by only New public management. To reach this objective and to estimate validity of hypothesis there was analyzed scientific literature and performed survey of social security experts. With reference to experts opinions and scientific literature analysis it is stated, that according to contemporaneous tendencies it is purposeful to embed more elements of conservative social policy model in Lithuania. In this model not only state, but also society shoulder responsibility for citizens welfare. Considering to New public Management and New governance theoretical backgrounds, principles and critical aspects is rendered implication, that consistency of New public Management and New governance in social security system reforms would compose conditions for developing mature civil society with social values and sociality. Better social welfare rates would be reached if the state and the society collaborate in social problems solving. Therefore the hypothesis suggested in the work is proved.