Arbitražiniam susitarimui keliami reikalavimai
Kulingauskaitė, Joana |
Bolzanas, Darius | Recenzentas / Rewiewer |
Višinskis, Vigintas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Tamošiūnienė, Egidija | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Meilius, Kazys | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Laužikas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Arbitražinis susitarimas yra būtina sąlyga tam, kad ginčas galėtų būti sprendžiamas arbitraže. O norint, kad arbitražinis susitarimas būtų galiojantis, jis turi atitikti tam tikrus jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Pirmojoje magistrinio darbo dalyje siekiant nuodugniai išanalizuoti arbitražinio susitarimo sampratą, gilinamasi į arbitražinio susitarimo apibrėžimą. Nustačius, jog arbitražinio susitarimo samprata apima dviejų rūšių arbitražinius susitarimus: arbitražinę išlygą, kuri traktuojama kaip susitarimas, kuriuo šalys nusprendžia arbitraže spręsti ginčus, kurie gali kilti ateityje; ir kompromisą, kuris yra suprantamas kaip susitarimas, kuriuo šalys sutaria arbitraže spręsti jau iškilusius ginčus, išsamiai aptariamos šio susitarimo rūšis. Antrojoje darbo dalyje analizuojami LR Komercinio arbitražo įstatymo rašytinės arbitražinio susitarimo formos reikalavimai ir pagrindinių tarptautinių dokumentų, kuriuose reglamentuojama arbitražinio susitarimo forma – 1958 m. Niujorko konvencijos, UNICITRAL pavyzdinio įstatymo, 1961 m. Europos konvencijos – nuostatos bei kitų teisės šaltinių reikalavimai arbitražinio susitarimo formai. Taip pat nagrinėjama kokį arbitražinį susitarimą reikėtų laikyti rašytiniu, kadangi iškyla rašytinio arbitražinio susitarimo sąvokos problema analizuojant skirtingus teisės šaltinius. Paskutinėje darbo dalyje aptariami privalomi arbitražinio susitarimo turinio elementai, kurie lemia arbitražinio susitarimo galiojimą. Vėliau analizuojami fakultatyviniai arbitražinio susitarimo elementai, kurių nesilaikymas gali lemti arbitražinio susitarimo negaliojimą ar negalimumą įvykdyti, ar gali būti pagrindas arbitražinio teismo sprendimo nepripažinimui. Galiausiai apžvelgiami kai kurie papildomi arbitražinio susitarimo elementai, kurie gali būti įtraukti į arbitražinį susitarimą. Darbo pabaigoje pateikiamos darbe atliktos analizės išvados, nurodomos esminės problemos, pastebėtos nagrinėjant arbitražinio susitarimo sampratą, arbitražinio susitarimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
The arbitration agreement is a prerequisite that dispute could be settled by arbitration. Arbitration agreement to be valid it must comply with some certain requirements for its form and content. In the first part of the master thesis in order to thoroughly analyze the concept of arbitration agreement, its definition is being explored. Finding out that the conception of arbitration agreement comprehends two types of arbitration agreements: an arbitration clause which is treated as an agreement by which parties decide to settle disputes by arbitration, that may arise in the future; and a compromise which is treated as an agreement by which parties agree to settle disputes, which already arouse by arbitration, types of such an agreement are discussed in detail. The second part analyzes the requirements for a written form of arbitration agreement, established in the Lithuanian Law on Commercial Arbitration (The Law on Commercial Arbitration of the Republic of Lithuania), and the provisions of the main international instruments, regulating the form of arbitration agreement – the New York Convention (1958), the UNICITRAL Model Law (1985), the European Convention (1961), as well as requirements of other sources of law for the form of arbitration agreement. It is also being examined what kind of arbitration agreement should be considered as written, since there is a problem concerning the concept of the written arbitration agreement while analyzing different sources of law. The last part of the paper deals with the obligatory elements of arbitration agreement content, determining its validity. Later facultative elements of arbitration agreement are analyzed. In case of non-compliance with them may lead to arbitration agreement being invalid or impossibility to implement/fulfill it, or may be the ground for non-recognition of arbitral tribunal’s decision. Finally some certain additional elements of arbitration agreement, which may be included in arbitration agreement, are reviewed. In the end of the thesis findings on the analysis made in the paper are presented, basic problems, recognized while examining the concept of arbitration agreement, requirements for its form and content, are indicated.