Pozityvūs valstybių įsipareigojimai užtikrinant teisę į sveiką ir švarią aplinką
Kaziukonienė, Eglė |
Katuoka, Saulius | Konsultantas / Consultant |
Biekša, Laurynas | Recenzentas / Rewiewer |
Dieninis, Karolis | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Biekša, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daukšienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jakulevičienė, Lyra | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Ravluševičius, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žilinskas, Justinas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Katuoka, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vėgėlė, Ignas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
XXI globalizacijos amžiuje vis dažniau yra minima teisė į švarią aplinką bei valstybių pozityvūs įsipareigojimai siekiant ją užtikrinti. Darbe nagrinėjama pozityvių įsipareigojimų samprata, jų turinys, apimtys bei pateikiamos tokių įsipareigojimų klasifikacijos. Nors teisė į švarią aplinką nėra įtvirtinta kaip prigimtinė nei viename tarptautiniame teisiškai įpareigojančiame dokumente, tarptautinė bendruomenė pripažįsta, kad ryšys tarp žmogaus teisių bei teisės į švarią aplinką yra nepaneigiamai glaudus. Todėl nenuostabu, kad EŽTT, savo jurisprudencijoje aiškindamas EŽTK įtvirtintas žmogaus teises, į jų turinį netiesiogiai įtraukia ir teisę į švarią aplinką. Visgi, norint užtikrinti orų ir pilnavertį žmogaus gyvenimą, teisė į švarią aplinką turėtų būti įtvirtinta kaip prigimtinė žmogaus teisė, o jos turinys bei valstybių įsipareigojimai, siekiant efektyvesnio švarios aplinkos išsaugojimo dabartinėms ir būsimoms kartoms, turėtų būti aiškiai apibrėžti teisiškai įpareigojančiame tarptautiniame dokumente. Toks pasiūlymas yra plačiai diskutuojamas tarptautinėje bendruomenėje, todėl darbe analizuojami pagrindiniai argumentai už ir prieš tokios prigimtinės teisės įtvirtinimą.
In the twenty-first century of globalization the right to a clean environment and positive obligations of the states in order to ensure this right are mentioned more frequently. This master thesis examines the concept of positive obligations, their content, scope and provides classifications of these obligations. Although the right to a clean environment is not enshrined as a human right in any international legally binding document, international community recognizes that the relationship between human rights and the right to a clean environment is undeniably close. So it is not surprising that the ECtHR in its jurisprudence interprets human rights widely, including the right to a clean environment. However, it is clear that in order to ensure a dignified and appropriate human life, the right to a clean environment should be established as an inherent human right. In order to preserve clean environment for present and future generations its content and states’ obligations should be clearly defined in a legally binding international instrument. Such proposal is widely discussed in the international community, therefore this paper analyzes the main arguments for and against the recognition of such right.