Lietuvos valstybinis identitetas ir energetinis saugumas. Lenkijos perspektyva
Narvoiš, Katažina |
Motieka, Egidijus | Recenzentas / Rewiewer |
Kulakauskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Liekis, Šarūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jankauskas, Algimantas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Janužytė, Audronė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kuzmickas, Bronislavas Juozas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pristatomame darbe: „Lietuvos valstybinis identitetas ir energetinis saugumas. Lenkijos perspektyva“ – nagrinėjamas valstybinio identiteto ir valstybės energetinio saugumo politikos santykis. Tyrimui pasirenkama Lietuvos energetinių santykių su kaimynine Lenkija perspektyva. Darbo objektu pasirinkus aukščiau pristatytas sritis, tyrimo metu stengiamasi patvirtinti, arba paneigti darbo įvade iškeltą tyrimo hipotezę: „Lietuvos valstybinio identiteto poslinkis į Vakarus, lėmė Lenkijos, kaip strateginės Lietuvos partnerės užtikrinant šalies energetinį saugumą, pasirinkimą“. Baigiamojo magistro darbo tyrimas pradedamas teorinių koncepcijų apžvalga ir susisteminimu. Pirmajame skyriuje, pateikiama ir apibūdinama bendroji saugumo samprata. Didžiausias dėmesys skiriamas Kopenhagos mokyklos atstovų pateikiamam saugumo sektorių atskyrimo modeliui. Remiantis minėtojo modelio pavyzdžiu, pirmajame skyriuje pristatoma saugumo „grėsmių persiliejimo“ koncepcija, nurodoma valstybinio identiteto vieta saugumo teorijoje. Antrajame darbo teorinės dalies skyriuje, aptariama vyraujanti energetinio saugumo samprata, pristatomas teorinis jos aiškinimas. Didelis dėmesys skiriamas vyraujančiai „tarpusavio priklausomybės“ paradigmai, paaiškinančiai valstybių tarpusavio santykius energetinėje plotmėje. Tai pat, lyginamos JAV ir Europos „tarpusavio priklausomybės“ sąvokos aiškinimo tradicijos. Siekiant paaiškinti valstybės užsienio politikos svarbą užtikrinant šalies energetinį saugumą – pristatoma ir paaiškinama „Naujoji energetikos paradigma“. Tiriamajai darbo daliai atlikti naudojami diskurso ir turinio analizės metodai. Praktinė tyrimo dalis, panašiai kaip teorinė dalis, suskaidomas į du etapus. Pirmojoje praktinėje tyrimo dalyje plačiai pristatomas ir aptariamas Lietuvos valstybinio identiteto kaitos procesas. Gilinamasi į Lietuvos valstybinio identiteto pokytį Lenkijos atžvilgiu, nagrinėjamos šios šalies, kaip Lietuvos strateginės partnerės pasirinkimo aplinkybės ir priežastys. Analizė pradedamas nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Paskutinėje praktinėje darbo dalyje, parodoma pasirinkto valstybės identiteto įtaka šalies energetinio saugumo užtikrinimui. Šioje tyrimo dalyje, energetinis Lietuvos saugumas įvertinamas bendrosios Lietuvos užsienio saugumo politikos kontekste, reziumuojamas Lietuvos-Lenkijos energetinis bendradarbiavimas. Paskutinėje šio skyriaus dalyje, pateikiami ir aptariami Lietuvos-Lenkijos energetinio bendradarbiavimo rezultatai bei tolesnės Lietuvos perspektyvos siekiant energetinio saugumo užtikrinimo. Atlikus darbo tyrimą, apibendrinamojoje darbo dalyje konstatuojama, kad valstybinio Lietuvos identiteto poslinkis į Vakarus turėjo esminės įtakos strateginės partnerystės su Lenkija steigimo poreikiui atsirasti. Tuo pat metu, Lietuvos valdančiųjų siekis įgyvendinti minėtąją strateginę partnerystę, didžia dalimi, nulėmė energetinio valstybės saugumo užtikrinimo taktikos pasirinkimą. Pateikiami siūlymai, formuojant Lietuvos energetinio saugumo dienotvarkę ateityje – ypatingą dėmesį kreipti šiaurės dimensijos energetinio bendradarbiavimo plėtrai.
In this study: “Lithuanian state identity and energy security. Poland perspective"- author is analyzing state’s identity and state's energy security policy relationship. Investigation is directed towards Lithuanian energy relations with the neighboring country of Poland. Researcher aims to confirm or deny the study hypothesis, witch was raised in the introduction of study: “the shift of Lithuanian state identity to the West, determined the choice of Poland as a strategic partner in ensuring the country’s energy security.” Master‘s thesis begins with an overview of theoretical concepts. In the first chapter, the general concept of security is described. In this part, focus lies on the security sector separation model presented by the Copenhagen school. On the basis of the model, author introduces the concept of security threats overflow in security studies. For the more, presents the state identity place in the public security theory. In the second theoretical part of the work, author discusses the prevailing concept of energy security, presents its theoretical interpretation. Much attention is paid to the "mutual dependency" paradigm, which explains relationship between the states in the energy context. Also, are compared U.S. and European tradition of interpretation of the “mutual dependency” concept. In order to clarify the significance of state's foreign policy in ensuring the country's energy security - the “New Energy Paradigm” is presented and explained. The practical part of the work is carried out using discourse and content analysis techniques. Similar to the theoretical part, this part is also divided in two phases. Firstly, author widely presents and discusses the process of Lithuanian state identity change. This change is analyzed in regard to Poland. The last part of the practical work, describes the state's identity impact on the country's energy security policy. In this part, Lithuanian energy security is valued in the context of the common Lithuanian foreign security policy. Also, author offers an overview of the Lithuanian-Polish energy cooperation. Furthermore, are discussed the results of Lithuanian-Polish energy cooperation and further prospects for Lithuania's energy security. In the concluding part of the study is stated, that the Lithuanian state identity shift to the West had a significant impact for the establishment of strategic partnership with Poland. At the same time, Lithuania’s governing intention to implement this partnership, to a large extent, determined the choice of state's energy security tactics. Author suggests that formatting Lithuania's energy security agenda in the future – governing will pay special attention to the Northern Dimension of energy cooperation.