Biudžeto deficito ir valstybės skolos analizė 1990 - 2008 metais
Raudžiūtė, Vainora |
Tiaškevičius, Aleksandras | Recenzentas / Rewiewer |
Miškinis, Algirdas | Konsultantas / Consultant |
Vasarienė, Dalia | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Seliava, Andžejus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daujotaitė, Dalia | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vildžiūnaitė, Vilma | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Miškinis, Algirdas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Černius, Gintaras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Ulevičiūtė, Giedrė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vinauskienė, Dalia | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Zabulionis, Daivis | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Finansų teisės magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali dėl dabartinės pasaulio valstybių ekonominės situacijos, nes susiduriama su finansiniais sunkumais, dėl kurių valstybės yra priverstos skolintis viduje ir užsienyje, tuo pačiu didėjant biudžeto deficitui. Kadangi Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių ekonomika dažnai vertinama bendrai kaip Baltijos regiono, šio darbo objektas – Baltijos valstybių biudžeto deficitas ir valstybės skola 1990 – 2008 m., kuris tiriamas turint tikslą atskleisti biudžeto deficito ir valstybės skolos atsiradimo, kitimo priežastis, jų tarpusavio santykį. Šiam tikslui pasiekti apžvelgiamas Baltijos valstybių biudžeto deficitas, valstybės skola analizuojamu laikotarpiu, nustatomos valstybių priemonės, darančios įtaką šių dviejų analizuojamų reiškinių atsiradimui, kitimui, bei kylantys padariniai vidutiniuoju bei ilguoju laikotarpiu. Darbe keliama hipotezė, kad pagrįstai Baltijos valstybių ekonomika vertinama bendrai kaip Baltijos regiono, analizuojant pagal biudžeto deficito ir valstybės skolos kriterijus. Išsikeltam tikslui pasiekti analizuojamos ekonomikos teorijos, tiriančios biudžeto deficitą, valstybės skolą, jų santykį, teisės aktai, reglamentuojantys biudžeto subalansuotumą, valstybės skolinimąsi, Baltijos valstybių konvergencijos programos, statistiniai šalių duomenys, Europos Sąjungos Komisijos, Tarybos rekomendacijos bei išvados. Atlikus šį tiriamąjį darbą, hipotezė, kad pagrįstai Baltijos valstybių ekonomika vertinama bendrai kaip Baltijos regiono, analizuojant pagal biudžeto deficito ir valstybės skolos kriterijus, patvirtinta iš dalies, padaryta išvada, kad Baltijos valstybių biudžeto deficitui ir valstybės skolai iš esmės įtaką darė tie patys įvykiai, nors kadangi valstybės ėmėsi skirtingų priemonių, jų padariniai buvo netolygūs, skirtingo masto. Buvo ištirtos priemonės bei jų tiesioginė įtaka nagrinėjamiems reiškiniams, suformuluotos rekomendacijos, kurias įgyvendinti būtų naudinga siekiant biudžeto deficito bei valstybės skolos lygio mažėjimo. Darbą sudaro biudžeto deficito sampratos, teorijų išaiškinimas, valstybės skolos sampratos suformulavimas, teorijų susiejimas su nagrinėjamu objektu, šių reiškinių santykio išsiaiškinimas bei Baltijos valstybių biudžeto deficito ir valstybės skolos analizė 1990 – 2008 m. laikotarpiu.
The subject of Master‘s work in Financial Law is relevant because of the current global economic situation: because of the emerged financial difficulties countries are in need to borrow. However, budget deficit would also increase. The economy of Lithuania, Latvia an Estonia is commonly considered as the Baltic Region economy and the subject of this research is budget deficit and public debt of Baltic States‘ from 1990 to 2008. The main objective is to ascertain what causes budget deficit‘s and public debt‘s uprising, its‘ changing and the dependance between both of them. To reach the aforesaid objective we analyse facts about budget deficit and public debt in Baltic States. We also find the factors that influence its‘ uprising, changing and results in medium and long term. We bring forward the hypothesis that the economy of the three Baltic States is reasonably considered as the economy of the whole Baltic Region while analysing it in confirmity with the criterion of budget deficit and public debt. To reach the objectives we analyse the economical theories about budget deficit, public debt and relations between them; legal acts that regulate how to balance a budget, governments‘ borrowing policy; Baltic States‘ convergence program, statistics of these three countries; guidelines and conclusions of European Commission and Council. After accomplishing the research the hypothesis that the economy of the three Baltic States is reasonably considered as the economy of the whole Baltic Region while analysing it in confirmity with the criterion of budget deficit and public debt was confirmed. We now make a conclusion that though countries met the similar developments while trying to solve the problems concerned with budget deficit and public debt the consequences were different because Baltic States took different actions to solve those problems. The implementations and its‘ direct influence to considered matters have been taken into consideration. We also offer recommendations that would be useful trying to reduce budget deficit and public debt. This work consists of the conception of budget deficit, the explanation and interpretation of different theories, the conception of public debt, the linking up of the concerned matters and theories.