Valstybinis finansinis auditas ir jo įtaka biudžetinių įstaigų apskaitos kokybei

Vienas iš svarbiausių demokratinės santvarkos principų yra atskaitingumas už valstybės lėšų naudojimą. Todėl viešojo sektoriaus subjektų, kurie disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, finansų valdymui, veiklos vertinimui turi būti skiriama ypač daug dėmesio, nes biurokratinė sistema pati savaime neužtikrina efektyvaus darbo organizavimo. O užtikrinti, kad valstybės resursai būtų naudojami pagal paskirtį ir efektyviai, bei nustatyti ar finansinėse ataskaitose nurodyti duomenys yra tikri ir teisingi padeda valstybinis finansinis auditas. Tačiau tam reikalinga kokybiška apskaita, nes kitaip vertinimas tampa netikslus, arba net neįmanomas. Valstybiniam finansiniam auditui tiek užsienio, tiek Lietuvos autoriai neskiria daug dėmesio. Dažniausiai valstybinis finansinis auditas nagrinėjamas kaip viena iš audito sistemos grandžių. Juo labiau, valstybinio finansinio audito įtaka biudžetinių įstaigų apskaitos kokybei dar nenagrinėta. Atsižvelgiant į temos aktualumą, magistro baigiamajame darbe nagrinėjama kaip turi būti atliekamas valstybinis finansinis auditas, kad jo įtaka biudžetinių įstaigų apskaitos kokybei būtų didesnė, kad būtų kuriama didesnė audito pridėtinė vertė. Be to, remiantis tuo, kad viešasis sektorius grindžiamas biurokratine sistema, kurioje mažiau veikia savaiminio reguliavimo mechanizmai, nagrinėjama, kad, gal būt, siekiant didinti valstybinio finansinio audito įtaką, būtų tikslinga teikti siūlymus atsakingoms institucijoms mažinti finansavimą audituotam subjektui ar taikyti kitas griežtesnes poveikio priemones. Šiame darbe, siekiant įvertinti valstybinio finansinio audito įtaką biudžetinių įstaigų apskaitos kokybei ir pateikti siūlymus, padedančius stiprinti valstybinio finansinio audito įtaką, buvo išnagrinėti pagrindiniai valstybinio finansinio audito aspektai: samprata, valstybinio finansinio audito vieta audito sistemoje, atsiradimas, reglamentavimas, finansiniam auditui būdingi bruožai; išnagrinėti atsirinktų biudžetinių įstaigų valstybinio finansinio audito, atlikto ankstesniais biudžetiniais metais, rezultatai, šie rezultatai buvo palyginti su vėlesniais metais atlikto valstybinio finansinio audito rezultatais; parengtas valstybinio finansinio audito modelis, leidžiantis stiprinti valstybinio finansinio audito įtaką biudžetinių įstaigų apskaitos kokybei ir didinti audito pridėtinę vertę. Nagrinėdami valstybinį finansinį auditą duomenis rinkome ir analizę atlikome naudodami šiuos metodus: lingvistinį, aprašomąjį – analitinį, dokumentų analizę ir lyginamąjį. Darbą sudaro 4 dalys. Pirmoje dalyje daugiausiai remiantis užsienio autoriais (K. Gupta, K. M. Dey, R. Stapenhurs, D. Teilor, G. Glezen, I. Gray, S. Manson, M. P. Cangemi, T. Singleton, R. K. Mautz, B. Porter, J. Simon, D. Hatherly, V. O‘ Reilly, M. B. Hirsch, P. L. Defise, H. R. Janick), lietuvių autoriais (M. Romeriu, D. Daujotaite, V. Katkumi, E. Kūriu, V. Lakiu, J. Mackevičiumi, L. Pranckevičiūte), INTOSAI audito standartais, INTOSAI Limos deklaracija, Tarptautiniais audito standartais, Nacionaliniais audito standartais, Valstybės kontrolės įstatymu, valstybės kontrolieriaus patvirtintais Valstybinio audito reikalavimais ir Finansinio audito vadovu bei kitais norminiais dokumentais nagrinėjamas valstybinis finansinis auditas, valstybinio finansinio audito vieta audito sistemoje, valstybinio finansinio audito atsiradimas Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse, reglamentavimas, pagrindiniai proceso bruožai. Antroje dalyje aprašomas atliktas tyrimas: pagrindžiama tyrimo metodologija, aprašomi tyrimo rezultatai. Trečioje dalyje remiantis išnagrinėtais valstybinio finansinio audito pagrindiniais bruožais bei atlikto tyrimo rezultatais parengiamas valstybinio finansinio audito modelis. Ketvirtoje dalyje patiekiamos išvados ir pasiūlymai. Magistro baigiamajame darbe atliktas tyrimas parodė, kad siekiant stiprinti valstybinio finansinio audito įtaką biudžetinių įstaigų apskaitos kokybei būtina tinkamai išanalizuoti audituojamo subjekto apskaitos procesus, būtina pakankamai dėmesio skirti ankstesnio audito rezultatams, būtina vykdyti „aktyvią“ rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę. Taip pat tyrimas parodė, kad kartais valstybinio finansinio audito įtakos nebuvimą lemia ir audituoto subjekto vidiniai veiksniai, t. y., audituoto subjekto ir vyriausiojo buhalterio požiūris į auditorių patiektas rekomendacijas, nustatytas klaidas. Tokiu atveju, siekiant stiprinti valstybinio finansinio audito įtaką, tikslinga imtis griežtesnių priemonių: siūlyti audituoto subjekto steigėjui, kad steigėjas audituoto subjekto vadovybei skirtų drausmines nuobaudas; siūlyti vadovui atleisti vyriausiąjį buhalterį; atsakingoms institucijos teikti siūlymus, kad audituotam subjektui būtų mažintas finansavimas. Magistro baigiamajame darbe remiantis audito teorija bei atlikto tyrimo rezultatais pasiūlytas valstybinio finansinio audito modelis, kurį taikant praktikoje būtų galima didinti valstybinio finansinio audito įtaką biudžetinių įstaigų apskaitos kokybei. Pasiūlytas modelis padėtų kurti didesnę valstybinio finansinio audito pridėtinę vertę. Tyrimo rezultatus ir pasiūlytą valstybinio finansinio audito modelį savo veikloje galėtų panaudoti Valstybės kontrolė.

One of the most important principles in the democratic society is accountability for public counts. That is why particular attention must be given to the actions of public authorities who are using state budget money. State audit helps to control all these processes and to determine whether the data referred to in the financial statements are true and correct. This requires the quality of the accounting, because in other way the evaluation becomes inaccurate, is necessary. The analysis of state audit is examined insufficiently both by foreign and Lithuanian authors. Mostly it is examined as one of the parts of audit system. Furthermore, the impact of financial audit for budgetary institutions is still not analyzed. Giving the relevance of the theme, this master work examines how to perform a financial audit of the state that its influence on the quality of the accounting would become greater. In addition, on the grounds that public sector is based on the bureaucratic system, where the self – regulating mechanism is working less, supposedly to increase the impact of state financial audit it is necessary to suggest the decrease of financing for the responsible institutions or to apply stricter sanctions. To evaluate the influence of state financial audit to quality of accounting of budgetary institutions ant to point out the suggestions, which help to strengthen the influence of state financial audit, main aspects of state financial audit were analyzed: conception, the place of state financial audit in the general system of the audit, rise, regulation, features; the results of the previous fiscal year of state financial audit, these results were compared with the later state fiscal year financial audit; the model, which helps to strengthen the state financial audit, was prepared. In dealing with state financial audit collection of data and analysis was made by using these methods: linguistic, descriptive-analytical, documentation and comparative analysis. The work consists of four parts. In the first part the state financial audit, its place in the audit system, its rise in Lithuania and other countries of the world, regulation, main features of the audit process are analyzed according to the foreign and Lithuanian authors and various documents. In the second part the description of research is presented by reasoning its methodology and describing its results. According to the analyzed main features of the state financial audit and the results of the research in the third part a model of state financial audit is presented. In the fourth part conclusions and suggestions are drawn. Master work’s study has shown that in order to strengthen state financial audit influence on the quality of the accounting of budgetary institutions, it is necessary to analyze properly the impact of the audited entity’s accounting processes, there is a need to pay attention to the previous audit results, also it is necessary to undertake the “proactive” monitoring of the implementation of recommendations. The investigation also revealed that sometimes the public impact of the financial audit results are influenced by the internal factors of audited institution – the attitude of director and chief accountant of that institution. In this case, in order to strengthen the state audit of the financial impact, it is appropriate to take stricter measures: propose audited institution’s founder to implement stricter sanctions, to exempt the accountant, to reduce funding for offenders. In the end of this work on the basis of audit theory financial audit model was suggested, which in practice would help increase influence of the quality of the accounting of budgetary institutions. This would help to create greater public financial audit value added. The test results and the proposed model could be used in the work of National Audit Office.