Atsakomybė už ikisutartinių santykių pažeidimą
Matkevičius, Algirdas | Recenzentas / Rewiewer |
Tikniūtė, Agnė | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Birštonas, Ramūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dambrauskaitė, Asta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Matkevičius, Algirdas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kudinavičiūtė-Michailovienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pakalniškis, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stripeikienė, Janina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darbe analizuojamas atsakomybės už ikisutartinių santykių pažeidimą institutas, šio instituto Lietuvoje teisinio reglamentavimo pakankamumo bei taikymo problema. Prieš nagrinėjant tendencijas, vyraujančias Lietuvoje, pateikiamos išsamios ikisutartinės atsakomybės Vakarų valstybėse reguliavimo tradicijos bei tokios atsakomybės istorinė raida. Ikisutartinės atsakomybės instituto teisinio reguliavimo įvairovė - culpa in contrahendo doktrina nepripažįstama bendrosios teisės tradicijos šalyse – leidžia daryti išvadą, kad ikisutartinės civilinės atsakomybės taikymo ribos kontinentinėje teisėje yra platesnės. Tačiau iš esmės visose šalyse nesąžiningas šalių elgesys ikisutartiniuose santykiuose yra netoleruojamas ir atsakomybė už pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai ikisutartiniuose santykiuose pažeidimą yra pripažįstama, tačiau grindžiama skirtingais pagrindais. Darbe taip pat aptariamas reikšmingas ikisutartinės atsakomybės vietos civilinės atsakomybės sistemoje klausimas. Įvertinus ikisutartinės civilinės atsakomybės instituto teisinį reglamentavimą bei ypatumus, daroma išvada, kad ikisutartinė atsakomybė nėra trečia (taip vadinamoji sui generis), šalia CK 6.245 str. 2 d. paminėtų deliktinės ir sutartinės, civilinės atsakomybės rūšis. Antrame darbo skyriuje analizuojamas sąžiningumo, kaip esminio ikisutartinių santykių elemento, turinys, bei keliams sąžiningumo ir sutarties laisvės principų teisingos bei protingos pusiausvyros klausimas. Atsižvelgiant į teisės doktrinoje esančią poziciją, kad ikisutartinių santykių rūšys yra trys – derybos, preliminarioji sutartis ir viešojo konkurso procedūros, – darbe taip pat aptariamas atsakomybės už viešojo konkurso procedūrų pažeidimą reguliavimas bei tokios atsakomybės nustatymo reikšmė. Trečiame darbo skyriuje analizuojamas preliminariosios sutarties institutas, šios sutarties esminiai bruožai, taip pat preliminariosios ir pagrindinės sutarčių santykis. Kadangi šis ikisutartinis susitarimas dar nėra sutartis, dėl ko sąžiningos šalies teisinės apsaugos apimtis yra siauresnė, natūraliai kyla atsakomybės už preliminariosios sutarties pažeidimą apimties problema. Paskutinio skyriaus tikslas yra nustatyti, ar ikisutartinių santykių pažeidimo atvejais sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai yra visiškai atlyginami jos patirti nuostoliai, o tuo pačiu įvertinti, kaip Lietuvos teisės sistemoje įgyvendinamas culpa in contrahendo principas.
The aim of this thesis is to discuss the question of pre-contractual liability, the problem of it‘s application and regulation sufficiency in Lithuanian legal system. Before dealing with this point the study presents detailed regulatory traditions of pre-contactual liability in western countries and it‘s historical development. The fact that doctrine culpa in contahendo is not recognized in common law systems leads to conclusion that application of pre-contactual liability is wider in continental system of law. On the other hand, almost all countries declare not tolerating unfair dealing in pre-contactual relations, but the legal liability in cases for breach of general obligation of good faith in pre-conractual negotiations is based on different grounds. The study also examines the problem of the determination of pre-contactual liability in general civil liability system. After the evaluation of the features and legal regulation of pre-contactual liability, the research leads to the conclution that this type of liability cannot be qualified as the third – sui generis – separate type of liability. The second chapter analyzes the principle of good faith which is essential in pre-contactual stage. The problem of reasonable balance between principles of good faith and freedom of contract is beeing solved as well. Taking into account that three types of pre-contactual relations can be mentioned – negotiations, framework agreement and public tender procedures, - the question of violation of public tender procedures is also being discussed. The third chapter analyzes the issue of framework agreement, it‘s essential features and relation with the main contract. This preliminary agreement is not a conrtact, so the problem of liability in case of breach of framework agreement is also being raised. The aim of the final chapter is to determine if fair partie‘s suffered losses are fully compensated in the cases of breach of pre-contactual relations and to sum up how the principle of culpa in contrahendo is implemented in Lithuanian legal system.