Lietuvos Respublikos Seimo politinė ir organizacinė struktūra 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje
Gaščenko, Jevgenijus |
Sinkevičius, Prof. Vytautas | Recenzentas / Rewiewer |
Vainiutė, doc. dr. Milda | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Abramavičius, doc. dr. Armanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Blinstrubis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Buišienė, Ona | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Butvilavičius, Darius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jankauskas, doc. dr. Kęstas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kalinauskas, Gintaras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kenstavičius, Dainius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Markauskas, Laimonas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pukanasytė, Indrė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Staugaitytė, Viktorija | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vaitiekienė, doc. dr. Elena | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žiobienė, doc. dr. Edita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame magistro baigiamajame darbe, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurispurdencija, nagrinėjama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Seimo statute ir kituose įstatymuose įtvirtinta Seimo įgaliojimų apimtis ir principai pačiam nusistatyti savo struktūrą ir darbo tvarką; atskleidžiama Seimo struktūros samprata pagal 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstituciją; analizuojama konstitucinės formuluotės, kad Seimo statutas turi įstatymo galią, jos samprata ir turinys; nagrinėjamas Seimo politinių ir organizacinių struktūrinių vienetų teisinis statusas ir funkcionavimo teisiniai aspektai bei su tuo susijusios praktikoje kylančios teisinės problemos. Pirmoje šio darbo dalyje yra aptariami svarbesni Lietuvos Respublikos 1918–1940 metų konstituciniai parlamento raidos ir organizavimo teisiniai aspektai. Kalbama apie Lietuvos Valstybės Tarybą (laikinąją Lietuvos parlamentinę instituciją), Steigiamojo Seimo bei pirmųjų Lietuvos Respublikos Seimų raidą ir organizacinės struktūros teisinius aspektus. Ne mažiau svarbus Lietuvos parlamentarizmo istorijoje yra ir 1990–1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo laikotarpis, todėl šiame darbe taip pat aptariami ir šios išskirtinės parlamentinės institucijos statuso ir struktūros organizavimo teisiniai aspektai. Nagrinėjant dabartinę Seimo struktūrą, nemažai dėmesio skiriama ir istorinei Seimo struktūros patirčiai, analizuojama ne tik šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Seimo statutas, bet ir istorinės, jau negaliojančios konstitucijos ir Seimo statutai, kurių turinys neabejotinai turėjo įtakos ir dabartinės Seimo struktūros formavimuisi ir įsitvirtinimui, todėl laikytini Lietuvos valstybės parlamentinės demokratijos paveldu. Norint pagyvinti tyrimo tekstą, kartais jis bus paįvairinamas Seimo stenogramomis. Antroje dalyje daugiausia dėmesio skiriama iki šiol nepakankamai teisininkų dėmesio sulaukusiems Seimo politinės ir organizacinės struktūros ir jos funkcionavimo teisiniams pagrindams. Specifinis darbo organizavimas atskleidžiamas, nagrinėjant atskirus Seimo struktūrinius vienetus: Seimo komitetų ir tyrimo (kontrolės komisijų) teisinio statuso išskirtinius bruožus, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų veiklos teisinį reguliavimą, Seimo frakcijas, laikinąsias grupes ir parlamentinę mažumą. Pabrėžiamas parlamento ir jo struktūrinių padalinių statusas ir funkcijų autonomiškumas. Taip pat bus nagrinėjamas ir kol kas beveik netyrinėtas ir nedidelio dėmesio teisinėje literatūroje sulaukęs Seimo kanceliarijos aparato organizavimas ir įgaliojimų pagrindiniai teisiniai aspektai. Taip atskleidžiamas Seimo struktūros sudėtingumas.
In this master's thesis on the basis of the Jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, there is considered the extent of Parliament‘s authority legitimated in the Constitution of the Republic of Lithuania, the Seimas‘ Statute and other laws and the code to set its own structure and procedure. Here is also discovered the concept of Seimas structure in accordance with the Constitution of the Republic of Lithuania of the 25th of October, 1992. Here are analyzed the constitutional formulation that the Seimas’ Statute has a force of the law; as well as the concept and content; there is analyzed the legal status and functioning of the legal aspects and the related legal problems arising in practice. At the first part of this work there are discussed the most important aspects of development and organizational law aspects in the Republic of Lithuania during the period of the year 1918–1940. This is the Council of the State of Lithuania (provisional Lithuanian parliamentary authority), the evolution of Constituent Assembly and the first Lithuanian Parliaments and the legal aspects of their organizational structure. In the history of Lithuanian parliamentary there is no less important the period of the year 1990–1992, the Supreme Council and the Reconstituent Seimas, so in this work there is also discussed the unique status of the parliamentary institution and the legal aspects of the organization of the structure. Researching the current structure of the Seimas, it is also important to analyze the experience of the historical Seimas‘structure. Here is analyzed not only the current Constitution of the Republic of Lithuania and the Seimas‘ Statute but also the historical inoperative constitutions and Seimas‘ statutes, the contents of which undoubtedly had an impact on the formation of the current Seimas‘ structure and strengthening. Therefore it is regarded as the heritage of parliamentary democracy of Lithuania. In order to revitalize the study text, there are some Seimas speech transcripts. The second part of the work focuses on the legal bases of Seimas‘political and organizational structure and its functioning that still haven‘t got enough lawyers’ attention. The specific organization of work reveals in a consideration of the individual structural units of Seimas: the exceptional features of the legal status of Seimas committees and study (control commission), of the legal regulation of Seimas interia study commissions, parliamentary outfits, parliamentary groups and the parliamentary minority. Here are emphasized the status and functions of self-sufficiency of Parliament and its constituent bodies. Here will be also dealt with so far almost unexplored and having poor attention in the legal literature, the organization of Seimas Office‘s apparatus and the main legal aspects. In this way the complexity of Seimas structure and the importance for implementation of the constitutional functions of Parliament are discovered.