UNIDROIT Principles of international commercial contracts as the law governing the contract
Martikonytė, Lina |
Baranauskas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Novikovienė, Lina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Moisejevas, Raimundas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Miliukas, Eugenijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Moisejevas, Raimundas | Recenzentas / Rewiewer |
The first version of the UNIDROIT Principles was published in 1994 by the International Institute for the Unification of Private Law. Some lawyers regard them as being the new lex mercatoria. Part I deals with the main features of the lex mercatoria, discloses the general characteristics of the UNIDROIT Principles and expectations and aims of the drafters. Part II contains the analysis of the UNIDROIT Principles as the law governing the contract. It discusses whether the expectations and goals of the drafters of the UNIDROIT Principles have been reached and whether the UNIDROIT Principles as a non- binding, “soft-law” might be used as the law governing the contract. Two completely different effects or consequences follow from the application of the UNIDROIT Principles iinvoked before an arbitral tribunal or before a domestic court. Domestic courts are obliged to apply their own national law and also the conflict-of-laws rules which form part of national legal regulation. A traditional view is that the conflict-of-laws rules do not provide for the possibility to choose a “soft-law” such as the UNIDROIT Principles as the law governing the contract, the choice of the law applicable to international agreements is limited to a particular domestic law. Arbitrators are allowed to base their decisions on the rules of law (like the UNIDROIT Principles) that do not belong to any particular domestic law. Part III elaborates on the role of the UNIDROIT Principles in Lithuania. In order to find out whether the UNIDROIT Principles can be applied as the law governing the contract in Lithuania, the practice of the Supreme Court of Lithuania is analyzed. It is stressed that Lithuanian courts rely on the provisions of the UNIDROIT Principles either expressly or automatically by applying the norms of the Civil Code of the Republic of Lithuania because many norms of the UNIDROIT Principles are almost literally transposed to the Civil Code of the Republic of Lithuania. Part IV distinguishes the advantages and disadvantages of the UNIDROIT Principles. Flexibility and rapid adaptability to changing circumstances in the international trade practice is described as being one the principal advantages of the UNIDROIT Principles. However a non-binding character means that in the absence of parties’ acceptance the UNIDROIT Principles can be applied only if they are regarded as a fundamental instrument which can solve the problem. Part V introduces the trends and perspectives of the UNIDROIT Principles. The UNIDROIT Institute is currently working on a 3-rd edition of the UNIDROIT. The main idea is that in pending new 3-rd edition the UNIDROIT Principles will still remain a non-binding instrument and the mandatory rules will prevail over the UNIDROIT Principles.
1994 metais Tarptautinės privatinės teisės unifikavimo institutas priėmė UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių pricipus (toliau - UNIDROIT Principai). Kai kurie mokslininkai UNIDROIT Principus vadina naująja lex mercatoria. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama lex mercatoria sąvoka, bruožai, bendra UNIDROIT Principų charakteristika bei UNIDROIT Principų kūrėjų tikslai. Antrojoje darbo dalyje UNIDROIT Principai analizuojami kaip sutarčiai taikytina teisė. Diskutuojama, ar UNIDROIT Principų kūrėjų tikslai išsipildė praktikoje? Ar UNIDROIT Principai būdami “švelnioji teisė”, t.y., neturinti privalomos galios, gali būti taikomi kaip sutarčiai taikytina teisė? Priklausomai nuo to, ar UNIDROIT Principus taiko teismai ar arbitražo institucijos, dvi skirtingos pasekmės gali būti išskiriamos. Nacionaliniai teismai privalo taikyti savo šalies nacionalinę teisę bei spręsdami ginčus, turinčius tarptautinį elementą, remtis tarptautinės privatinės teisės normomis, kurios yra nacionalinės teisės dalis. Tradiciškai tarptautinės privatinės teisės taisyklės nenumato galimybės taikyti nevalstybinę teisę (pvz., UNIDROIT Principus), kaip sutarčiai taikytiną teisę. Taikytina teisė dažniausia yra apribojama kurios nors valstybės nacionaline teise. Arbitrams sprendžiant ginčus yra leidžiama taikyti teisės taisykles (pvz., UNIDROIT Principus), kurios nepriklauso jokiai konkrečiai valstybei. Trečiojoje dalyje analizuojama, kaip UNIDROIT Principai taikomi Lietuvoje. Tam, kad butų išsiaiškinta, ar UNIDROIT Principai Lietuvoje gali būti taikomi kaip sutarčiai taikytina teisė, analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pažymėtina, kad savo sprendimuose Lietuvos teismai remiasi UNIDROIT Principų normomis tiesiogiai jas cituodami arba netiesiogiai taikydami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, kadangi daug UNIDROIT Principų normų yra beveik pažodžiui perkelta į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Ketvirtojoje dalyje išskiriami UNIDROIT principų privalumai ir trūkumai. Lankstumas ir greitas jų pritaikomumas prie nuolat besikeičiančių aplinkybių yra vieni didžiausių UNIDROIT Principų privalumų. Tačiau tai, kad UNIDROIT Principai yra “švelnioji teisė” reiškia, jog nesant šalių susitarimo, jog jos taikys UNIDROIT principus, jie galės būti taikomi tik tokiu atveju, jeigu ginčą sprendžianti institucija laikys, jog UNIDROIT principai yra pagrindinis instrumentas, kuriame numatytas problemos sprendimas ir nuspr3s juos taikyti. Penktojoje dalyje yra atskleidžiamos UNIDROIT Principų tolesnio vystymosi perspektyvos. Pažymima, jog Tarptautinės privatinės teisės unifikavimo institutas rengia trečiąjį UNIDROIT Principų leidimą. Po ilgų diskusijų nuspręsta, jog naujausias UNIDROIT principų leidimas taip pat liks “švelnioji teisė”, t.y., neturės privalomos galios, ir nacionalinės teisė turės pirmenybę prieš juos.