Bendrininkavimo samprata ir požymiai Lietuvos baudžiamojoje teisėje: teorinės ir praktinės problemos
Jenarovič, Inga |
Kujalis, Pavelas | Recenzentas / Rewiewer |
Fedosiukas, Olegas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Bikelis, Skirmantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Grinevičiūtė, Kristina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pakštaitis, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Girdenis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kujalis, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Išaugęs organizuotas nusikalstamumas Lietuvoje įpareigoja teismus itin atidžiai analizuoti bendrininkavimo bylas. Pripažįstama, jog veikas padarytas kelių asmenų yra sunkiau kvalifikuoti ir tam reikalingas tikslus visų bendrininkavimo požymių supratimas. Todėl žinoti bendrininkavimo požymius ir juos nustatyti konkrečioje baudžiamojoje byloje tiek praktiniu, tiek teorinio pažinimo aspektu yra labai svarbu. Magistro baigiamajame darbe analizuojamos problemos, susijusios su bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių teisiniu vertinimu. Vadovaujantis teisine literatūra, oficialiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato aiškinimais bei baudžiamųjų bylų praktine medžiaga atskleidžiama bendrininkavimo samprata, analizuojami pagrindiniai bendrininkavimo požymiai, nes teisingas visų bendrininkavimo požymių suvokimas yra viena iš sąlygų užtikrinant teisėtumą baudžiamosiose bylose bei tinkamą šį institutą, reglamentuojančių normų, taikymą. Taip pat darbe pateikiami pagrindiniai bendrininkavimo sampratos ypatumai egzistuojantys užsienio baudžiamojoje teisėje. Autorės nuomone, Baudžiamajame kodekse įstatymo lygiu nustatyta bendrininkavimo samprata ir požymiai neišsprendžia praktinių problemų, kadangi bendrininkavimas pasižymi identifikacinių požymių sudėtingumu, jie nevienodai suprantami, todėl kyla daugybė jų teisinio vertinimo problemų. Detaliai atskleisti kiekvieną bendrininkavimo požymį vis dar išlieka aktuali teorinė ir praktinė problema.
The grown organized crime in Lithuania obliges the courts to analyze complicity cases especially closely. It is acknowledged that the acts committed by several people are more difficult to qualify and exact understanding of features is necessary for that. So it is very important to know the features of complicity and combine them in both practical and theoretical cognition aspects. The final paper to obtain the Master’s degree deals with issues related to the legal evaluation of the objective and subjective features of complicity. Following the Lithuanian and foreign authors, the official Lithuanian Supreme Court's interpretation of Senate and criminal practical matter, the conception of complicity has been revealed, principal aspects of complicity features have been analyzed. The correct understanding of the aspects of criminal responsibility is one of the conditions ensuring the legitimacy in criminal cases and appropriate application of the articles, which regulates the complicity institute. In the paper the principal peculiarities of the complicity concept existing in foreign criminal law have been also presented. According to the author, the conception and features of the complicity on the legal level in the Penal Code of the Republic of Lithuania do not contribute to the solution of real problems as the complicity are identified as having complex identification features that are interpreted differently, therefore, causing multiple problems of their legal evaluation. In-depth revelation of the content of each complicity feature still remains a problem both theoretical and practical.