Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas: teisė ir pareiga kreiptis į Teisingumo Teismą
Ganatauskaitė, Dainė |
Šimanskis, Karolis | Recenzentas / Rewiewer |
Vėgėlė, Ignas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Gabartas, Herkus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šaltinytė, Loreta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Peciukonienė, Ieva | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šis magistro baigiamasis darbas analizuoja teorinius ir praktinius diskrecijos ir pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo į Teisingumo Teismą aspektus. Dėl nenuginčijamos šio instituto reikšmės ir svarbos, valstybių narių teismai turi tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti šią procedūrą. Pirmoje darbo dalyje yra apžvelgiami pagrindiniai su Lisabonos sutartimi įsigalioję pakeitimai, liečiantys prejudicinio sprendimo institutą, ir potencialios su jais susijusios pasekmės, sąlygojančios padidėsiantį prašymų priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme kiekį. Tolesnėje darbo dalyje akcentuojamos prejudicinio sprendimo funkcijos parodančios nepakeičiamą šio instituto prigimtį. Taip pat atskleidžiamas šio instituto objektas – teisė aiškinti ir teisė tikrinti ES teisės akto galiojimą. Su tuo susijęs ir šio instituto dalyko apibrėžimas – tie ES teisės aktai, kurie aiškinami ir/ar kurių galiojimas gali būti tikrinamas. Šiuo klausimu svarbu pastebėti, kad TT linkęs plečiamai aiškinti šią sąvoką, o Lisabonos sutartimi įnešti pasikeitimai suponuoja dar platesnį dalyko mastą, kas dar labiau padidins prašymų dėl prejudicinio sprendimo kiekį. Antra dalis užbaigiama prejudicinio sprendimo poveikio įvertinimu. Tolesnėje darbo dalyje koncentruojamasi ties diskrecijos kreiptis prejudicinio sprendimo ir teismo Sutarties dėl ES veikimo 267 str. 3 d. prasme sąvokų apibrėžimais. Svarbu paminėti, kad Teisingumo Teismas linkęs plačiai aiškinti teismo sąvoką, visgi išskiriant arbitražinius teismus, kurie teismu 267 str. 3 d. prasme laikomi tik atitikus griežtus priskyrimo reikalavimus. Taip pat nagrinėjami ir Didžiosios Britanijos žemesnės instancijos teismų diskrecijos kreiptis prejudicinio sprendimo ypatumai bei LR žemesnės instancijos teismų praktika, kuri rodo vangų diskrecijos kreiptis prejudicinio sprendimo įgyvendinimą. Paskutinėje darbo dalyje nagrinėjama pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo sąvoka ir išimtys suformuluotos TT jurisprudencijoje, be to, pateikiama galutinės instancijos teismo sąvoka. Teisingumo Teismas siaurai interpretuoja tiek pačią teismo sąvoką, tiek išimčių iš pareigos taikymą, kas apsunkina prejudicinio sprendimo įgyvendinimą galutinės instancijos teismuose. Todėl mokslinėje literatūroje gausu siūlymų kaip reformuoti šiuos aspektus, tačiau TT nelinkęs į juos atsižvelgti. Valstybių narių nacionalinių teismų praktika įgyvendinant prievolę kreiptis prejudicinio sprendimo nevienoda. Tam įrodyti darbe pateikiama lyginamoji Nyderlandų, Didžiosios Britanijos ir LR paskutinės instancijos teismų praktikos analizė. Magistro baigiamasis darbas užbaigiamas išvadomis ir pasiūlymais kuo skubiau įgyvendinti ES Bendrajam Teismui paskirtą kompetenciją priimti prejudicinius sprendimus bei pažymint LR nacionalinių teismų prioritetus, siekiant tinkamai įgyvendinti nagrinėjamą institutą.
This Master‘s thesis examines theoretical and practical aspects of discretion and obligation to refer for preliminary ruling. Because of the undisputable significance of this institute, courts of Member States are obliged to implement this procedure properly and effectively. First chapter of this thesis provides an overview of the amendments into force after the Lisbon Treaty, which concerns the preliminary ruling and the possible consequences of these amendments leading to potentialy increased requests for a preliminary ruling before the Court of Justice in the future. Further part of this thesis focuses on functions of preliminary rulings indicating the continuing nature of this institute. It also brings the object of this institute - the right to interpret and the right to verify the validity of EU legislation. Related to this, it is important to describe the subject of this institute - the EU law, which is interpreted and / or which is likely to be reviewed. In this regard, it is important to note that the Court is inclined to interpret this term broadly, and changes made by the Lisbon Treaty entail an even wider scope of subject matter, which could further enhance the amount of applications for reference. Third part of this thesis focuses on the nature of application of discretion to refer and the definition of courts and tribunals in accordance with Art. 267 (3) of the Treaty on the functioning of the European Union. It is important to note that the Court is inclined to interpret the concept of the court or tribunal broadly. It is also at issue, the practical side of discretion to refer for a preliminary ruling in British and Lithuanian lower courts, which suggest rather indolent application of discretion to seek for a preliminary rulings. The last part of this thesis analyses the nature of obligation to make a preliminary reference and the exceptions to this obligation, formulated in the jurisprudence of the Court of Justice. In addition, the term of the court of last instance is revealed. The Court narrowly interpretes this term, as well as, exceptions from the obligation, what complicates the implementation of preliminary reference in the courts of final instance. Therefore, the doctrine is rich in proposals to reform these aspects, but the Court of Justice is unwilling to take them into account. The implementation of the obligation in national courts of Member States are divergent: it is illustrated by comparative analysis of the jurisprudence of courts of final instance of Netherlands, Great Britain and Lithuania. This Master's thesis is summed up with conclusions and proposals to implement the jurisdiction appointed to the EU General Court to give preliminary rulings as soon as possible, as well as, indicating priorities for proper performance of the institute of preliminary reference in national courts of the Republic of Lithuania.