Biometrija ir asmens duomenų apsauga: teisiniai aspektai
Savickas, Aurimas |
Petrauskas, Rimantas Alfonsas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Rotomskis, Irmantas | Recenzentas / Rewiewer |
Krasauskas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kažemikaitienė, Eglė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Keras, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjama Lietuvoje mažai analizuota asmens duomenų apsaugos taikant biometrines tapatybės nustatymo priemones problematika. Biometrinės technologijos buvo pradėtos ypač plačiai taikyti pirmojo dešimtmečio pradžioje ir iš karto sukėlė intensyvias diskusijas dėl savo santykio su žmogaus teisių apsaugos standartais. Žmogaus fiziniais parametrais paremtos technologijos įgalina mažais kaštais rinkti ir saugoti didelių žmonių grupių asmeninę informaciją. Biometrijos naudojimo problematika yra labai plati, todėl darbe yra koncentruojamasi į vieną pagrindinį aspektą – biometrijos teisinį reglamentavimą. Darbe atskleidžiama ES ir tarptautiniu taikoma asmens duomenų saugumo samprata, bei jos sąlygojami biometrinių technologijų naudojimo apribojimai. Daug dėmesio yra skiriama biometrinių duomenų rinkimo, saugojimo ir naudojimo sąlygojamų grėsmių analizei. Taip pat išsamiai aptariamos technologinės biometrijos ypatybės bei jų sąlygojami apribojimai. Atsižvelgiant į šias galimybes ir apribojimus yra atliekama išsami tarptautinių susitarimų biometrijos srityje analizė bei išskiriami pagrindiniai biometrijos naudojimo principai. Šiame kontekste yra analizuojama ES pradėtas biometrinių pasų diegimas bei aptariamos dvejų didžiųjų ES valstybių – Vokietijos ir D.Britanijos įgyvendinamos biometrinių duomenų naudojimo politikos. Darbas sąlygoja keletą pagrindinių išvadų. Pažymėtina, jog biometrijos naudojimas, dėl ypatingo šių duomenų pobūdžio nuo pat technologijos užuomazgų yra susijęs su atitinkamu valstybių dėmesiu bei pastangomis sukurti jį lydinčius principų rinkinius. Antra, technologinių biometrijos naudojimo galimybių analizė rodo, jog ši identifikavimo metodika turi nemaža trūkumų, todėl pati biometrinė metodika negali būti laikoma visiškai patikima, o klaidingo identifikavimo kaštai gali būti ženklūs. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, biometrinių technologijų taikymas yra siejamas su papildomų identifikavimo metodų egzistavimu.
This Master thesis is focused on the legal aspects of biometry application and human rights protection, a new topic, still attracting little researchers’ attention in Lithuania. Rapid emergence of biometry technologies in the early 2000’s in response to the need for effective personal identification measures has raised multiple concerns over their compatibility with human data protection standards. The key issues addressed in this debate are the relation between the use and storage of biometric data with the concepts of privacy, the protection of personal data and security of stored information. The field of biometry application is very wide, therefore in this paper it is focused primarily on one key issue – the legal regulation of biometrics. Pursuing this topic the international and European concepts of personal data protection are analysed, as well as the limitations, associated with the application of biometric technologies. Significant attention is devoted to the threats posed by the collection, processing and storage of biometric data. Further to that the technological aspects of biometry are also discussed. Basing on these limitations and opportunities a comprehensive analysis of international agreements in the field of biometry is conducted and the key principles, ruling the use of biometry are defined. In this context also the EU policies in the fields of biometric passports are discussed as well as German and British policies. The paper draws several conclusions. First it is noted that the application of biometry from its very conception is followed by the development of respective international agreements and international efforts to develop corresponding sets of principles. Second, the analysis of biometry application shows that this technology has significant backlogs, therefore it must be used only with parallel modes of identification and must not be considered as reliable per se.