Lietuvos užsienio prekybos pienu ir pieno produktais tendencijos

Pieno ūkis yra viena svarbiausių ir prioritetinių Lietuvos žemės ūkio šakų, iš jo ūkininkai gauna apie trečdalį visų žemės ūkio produkcijos pardavimo pajamų. Eksportuojama daugiau nei pusė šalyje pagaminamos pieno produkcijos. Lietuviška pieno produkcija yra paklausi ne tik ES bendrojoje vidaus rinkoje, bet ir Rusijoje bei kitose šalyse. Todėl Lietuvos užsienio prekybos pienu ir pieno produktais tendencijos yra svarbios šalies politinei ir ekonominei padėčiai. Pasaulinė ekonominė krizė (2008 m. – 2009 m.) paveikė ir Lietuvos ūkį bei pieno pramonės sektorių: reikšmingai sumažino prekių gamybos bei tarptautinės prekybos srautus. Tam įtakos turėjo bendros makroekonominės priežastys bei specifiškai pasireiškę veiksniai: sumažėjusios žaliavinio pieno supirkimo kainos, santykinai mažesnės nei kituose žemės ūkio sektoriuose tiesioginės išmokos, vidaus rinkų paklausos sumažėjimas, skolinimosi pabrangimas, užsienio rinkų susitraukimas. Įtakos turėjo ir 2006 m. sausros padariniai – sumažėjusi pieninių galvijų banda, padidėjusios pašarų kainos. Pašarų kainos kilo ir dėl energetinių resursų kainų augimo. Lyginant 2007 m. duomenis su 2006 m. Lietuvos eksportas padidėjo 11,1 proc., 2008 m. lyginant su 2007 m. – 28,5 proc., o jau 2009 m. lyginant su 2008 m. pastebimas 26,6 proc. sumažėjimas. Šalies ekonomikos atsigavimas po krizės pastebimas 2010 m., eksportas lyginant su 2009 m. išaugo 33,2 proc. Tais pačiais laikotarpiais pokyčiai pieno produkcijos eksporte buvo tokie: +35,2 proc., -3,3 proc., -14,0 proc. ir +26,6 proc. Šio darbo tyrimo objektas yra Lietuvos pieno ir pieno produktų eksporto ir importo tendencijos, bei veiksniai sąlygojantys užsienio prekybos pokyčius. Tyrimo tikslas – ištirti užsienio prekybos veiksnius ir nustatyti jų įtaką Lietuvos pieno produktų eksporto ir importo pokyčiams. Tikslui pasiekti išsikelti ir nuosekliai vykdomi uždaviniai: apibrėžti pieno ir pieno produktų užsienio prekybos plėtrą įtakojančius veiksnius; išanalizuoti Lietuvos pieno ir pieno produktų eksporto ir importo pokyčius ir nustatyti jų priežastis; įvertinti nustatytų veiksnių įtaką atskirų pieno ir pieno produktų grupių eksportui ir importui. Taikyti tyrimo metodai: užsienio prekybos veiksniams atskleisti – mokslinės literatūros, mokslo studijų, juridinių dokumentų sisteminė, lyginamoji ir loginė analizė bei sintezė. Įvairių veiksnių sąveikos modeliui sukurti – indukcijos, dedukcijos ir modeliavimo metodai. Užsienio prekybos pokyčiams identifikuoti – Statistikos departamento prie LRV, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) bei Jungtinių Tautų ir Pasaulinės prekybos organizacijos Tarptautinės prekybos centro (International Trade Centre) duomenų bazių statistinių duomenų grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo. Pasirinktų veiksnių poveikio/įtakos pieno produktų eksportui ir importui bei jo tendencijoms analizei atlikti naudojami koreliacinės ir regresinės analizės metodai. Atlikus koreliacinę ir regresinę analizę atskiroms eksportuojamų pieno produktų grupėms, net penkioms iš šių grupių, išskyrus sviestą, rasti eksporto vertės kitimus paaiškinantys daugianarės tiesinės regresijos modeliai. Statistiškai reikšmingiausi modeliai nustatyti nekoncentruoto pieno ir grietinėlės bei išrūgų eksporto grupėms: superkamo žaliavinio ar/ir importuojamo pieno kiekis, vidutinė eksportuojamos produkcijos kaina, bet eksportuotas atitinkamų pieno produktų kiekis prieš tai buvusiu laikotarpiu yra reikšmingi ir paaiškina atitinkamai 78 proc. ir 81 proc. šių produktų eksporto pokyčių. Silpniausias regresijos modelis sudarytas koncentruoto pieno ir grietinėlės eksportui: vidutinė eksportuojamos produkcijos kaina ir šalies BVP dydis prieš tai buvusiu ketvirčiu paaiškina tik 36 proc. šios produktų grupės eksporto kitimą, likusi dalis (net 64 proc.) tenka modelyje nenagrinėjamiems veiksniams. Tyrimas parodė, kad nė vienai iš šių pieno produktų grupei įtakos nedarė visi keturi eksporto veiksniai, tačiau labiausiai lietuviškų pieno produktų eksporto mastą įtakoja vidutinė eksportuojamos produkcijos kaina. Įvykdžius koreliacinę ir regresinę analizę atskiroms importuojamų pieno produktų grupėms išaiškėjo, kad tik išrūgų importo apimčių kitimui nustatyti veiksniai nedaro reikšmingos įtakos, todėl šiai produktų grupei nepavyko parinkti patikimo ekonometrinio daugianarės tiesinės regresijos modelio. Nė vienai pieno produktų importo grupei nėra reikšmingi visi trys parinkti veiksniai, tačiau po du veiksnius tinkami visoms produktų grupėms: pvz., nekoncentruoto ir koncentruoto pieno ir grietinėlės importo kitimą atitinkamai 83 proc. ir 67 proc. paaiškina šalies BVP vienam gyventojui bei importuoto nekoncentruoto pieno ir grietinėlės kiekis prieš tai buvusiu laikotarpiu; kefyro, pasukų, rūgpienio, grietinės ir jogurto bei sūrių ir varškės importo vertės pokyčiams įtakos turi vidutinė importuojamos produkcijos kaina bei prieš tai buvusiu laikotarpiu importuotas kiekis, kurie paaiškina atitinkamai 90 proc. ir 86 proc. šių produktų importo masto; o sviesto importui įtakos turi produkcijos kaina ir BVP tenkantis vienam gyventojui ir lemia 56 proc., likusi importo kitimo dalis paaiškinama į modelį neįtrauktais veiksniais, pvz., sviesto substitucija margarinu ar tepiuoju riebalų mišiniu, kuriuos kiekybiškai išreiktų sudėtinga. Ateityje pieno ir jo produktų svarba žemės ir maisto ūkyje nesumažės ir pieno produktų dalis gali sudaryti apie ketvirtadalį ir daugiau bendrosios žemės ūkio produkcijos eksporto. Vienas iš naujai besiformuojančių faktorių – visuomenėje didėjantis vertinimas ir poreikis natūraliai ir ekologiškai produkcijai. Be to tikėtina, kad numatomas kvotų panaikinimas 2015 m. padidintų gamybos apimtis, dėl pieno sektorius neberibojimo žaliavų tiekime, todėl turėtų padidėti ir pieno produktų eksportas. Tačiau išlieka tikimybė, kad situacija gali tapti sudėtinga, dėl smarkiau nei įprastai išaugsiančios konkurencijos pieno rinkoje.

Dairy produce in 2003 - 2010 had changed slightly: Lithuania applies the milk production quotas since 2004 (then we became EU member). Quota increases annually, but the implementation of them are just 80-90%. Till 2005 were exported about one third of produced dairy production, in 2006 almost half, and from 2007 more than half of produced dairy production. So we can see that Lithuanian dairy products for sales’ expansion were faster in foreign markets than at domestic market. Dairy produce was increasing gradually till 2007. But the drought in 2006 had impact for increased feed prices in 2007. So farmers had to reduce dairy cattle herds. As a result, it was decreased the amount of dairy production further in 2008. The global economic crisis had an impact on the Lithuanian economy including dairy industry: the production of goods and international trade flows were significantly reduced. The main reasons were the decreased domestic market demand, shrinked foreign markets. These are the general macroeconomic reasons. Export of dairy products was higher several times than import and the balance of foreign trade was positive in this sector over the whole period, what is particularly important considering to the country's deficit balance of whole Lithuanian foreign trade. Moreover, Lithuanian dairy products have a comparative advantage comparing with other agricultural products according to good grass forage, strong manufacturing sector and growing domestic and foreign demands. The exports quantity of dairy production grew gradually and increased 2,4 times in whole this period. Were exported about 13.7 million tons of dairy products for 2.4 billion Euros. But in value of dairy export are visible different variations. Lithuanian dairy export’s value had increased 2,5 times in period 2003 – 2007. The most increase by 35,2% was in 2007 comparing with 2006. In 2007 the whole world had faced with a problem - food prices had increased significantly. Dairy products’ prices increased substantially due to the decreased supply of the southern countries and more-than-expected increased demand in the world for dairy products. These changes can be explained by examining the average output price changes. This resulted in dairy product prices increase in world markets due to a lack of raw milk and intensified competition due to increased demand for dairy products in the USA, Japan and especially in China, Indonesia, Malaysia. So risen raw milk prices increased processing costs (10 to 14 percent. expensive fuel) And therefore increased the cost of products in the dairy industry. Dairy industry increased export prices rapidly, taking into account the reduced viability of the local market and consumption. As a result dairy industry returned to the high added-value dairy produce. After a jump in prices of agricultural products in 2007 and during the economic crisis (2008 – 2009) export of Lithuanian dairy production had decreased significantly. As a result, farmers and producers received a lower incomes. 2008 versus 2007 decreased by 3,3% (main factors were: drought in 2006 had increased prices of grain and feed and this increased prices of agricultural and food too) and 2009 versus 2008 decreased by almost 14% (high world oil prices led to an increase in export logistics costs, changes in prices of dairy products, the following reason was Russia's decision to suspend imports of Lithuanian dairy production into their country). The main macro-economical and specific factors were: lower prices of raw milk, relatively lower direct payments than in other agriculture sectors. The drought of 2006 has determined such consequences: reduction in dairy herds and higher prices of feed. The feed prices increased due to higher prices of energetic resources too. But the situation in dairy market began getting better in second half side of 2009 and continued to recovering throughout the all the 2010 year. 2010 versus 2009 dairy export increased by 26,6% and became 5,3% bigger than was in 2007. These data show that dairy industry has better competitive advantage than an the average in the country.