Klasikinių ugdymo metodų pritaikymas teisinio ugdymo pamokose
Bieliauskienė, Rita | Recenzentas / Rewiewer |
Žadeikaitė, Loreta | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Kairienė, Brigita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žemaitaitytė, Irena | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darbo tema – klasikinių ugdymo metodų pritaikymas teisinio ugdymo pamokose. Keičiantis visuomenei, svarbu, kad vaikas mokėtų ir gebėtų vadovautis valstybėje nusistovėjusiomis normomis. Teisinis ugdymas mokykloje vienas iš būdų paruošti žmogų gyvenimui sociume. Požiūrio į švietimą apie žmogaus teises loginis pagrindas yra platesnis, negu paprastai rekomenduojama mokyti, dėstant tradicines disciplinas. Pradeda ryškėti klasikinių ugdymo metodų vaidmuo dėstant teisės pagrindus mokykloje. Jie apima visus pagrindinius akademinių studijų elementus: žinias, kurias reikia įsisavinti, bendravimo ir pažintinius įgūdžius, kuriuos reikia išugdyti, nuomones, kurias reikia suformuoti. Teisinio ugdymo struktūriniai elementai yra: teisės žinios, teisės vertinimas ir teisės žinių praktinis įgyvendinimas. Darbo tikslas - atskleisti klasikinių ugdymo metodų pritaikymo galimybes teisinio ugdymo pamokose. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti uždaviniai: atskleisti klasikinių ugdymo metodų ypatumus; išanalizuoti švietimo įstaigų teisinio ugdymo turinį, galimybes bei poveikį jaunimo teisiniam ugdymui; išnagrinėti jaunimo teisinio auklėjimo ypatumus mokykloje; ištirti mokytojų požiūrį į klasikinių ugdymo metodų pritaikymą teisinio ugdymo pamokose. Teorinėje dalyje pateikiama klasikinių ugdymo metodų klasifikacija, analizuojami šių metodų pasirinkimo kriterijai, taikymo ypatumai bei galimybės, nagrinėjama teisės socialinė paskirtis, aptartas teisinis ugdymas bei teisinis švietimas kaip visuomenės formavimąsi sąlygojantys veiksniai. Remiantis mokymo/si programomis ir pasiekimo standartais bei visuomenės teisinio švietimo programa aptariamos teisinio ugdymo prielaidos bendrojo lavinimo mokykloje. Iškelta hipotezė, kad klasikiniai ugdymo metodai dažniausiai naudojami teisinio ugdymo pamokose, pasitvirtino. Hipotezei patvirtinti parinkti šie metodai: teoriniai (mokslinių ir metodinių literatūros šaltinių magistrinio darbo tema analizavimas ir apibendrinimas), empiriniai (anketinė apklausa mokytojams, siekiant ištirti jų požiūrį į klasikinių ugdymo metodų taikymo ypatumus teisinio ugdymo pamokose), statistiniai (surinktų duomenų matematinis statistinis apibendrinimas ir matematinė duomenų analizė, taikant kompiuterinę programą Microsoft Office Excel). Tyrimo imtį sudaro 245 teisės pagrindų ir kitų disciplinų mokytojai. Iškeltam klausimui pagrįsti pateikiama tyrimo analizė ir pastebėjimai. Tyrimo rezultatai parodė, jog klasikiniai ugdymo metodai yra dažnai bei sėkmingai taikomi dėstant teisės pagrindus mokykloje. Jų dažnesnis taikymas padėtų stiprinti mokinių teisinės savimonės formavimą, pagerintų teisinių žinių perteikimą ir prieinamumą, jeigu teisinis ugdymas būtų vykdomas kaip atskira disciplina.
The theme of the work is Application of the classical educational methods in legal training lessons. In the changing society it is important that a child knew how and could follow the standards of a state. Legal training at school is one of the ways to prepare a human for life in society. The logical basis of the attitude to the science of human rights is wider than that which is usually recommended to teach when providing the traditional disciplines. The role of classical education methods in teaching law basics at school begins to emerge. They cover all basic elements of academic studies: the knowledge which is necessary to gain, the communication and cognitive skills which are necessary to train, and the opinion which is necessary to form. The structural elements of legal training are as follows: legal knowledge, evaluation of law and practical application of the legal knowledge. The objective of the work is to reveal the possibilities of application of the classical methods in legal training lessons. In order to achieve this objective the following tasks have been set: to reveal the special features of the classical educational methods; to analyse the content, the possibilities and the impact of the legal training at schools on legal education of the youth; to examine the characteristics of youth legal education at school; to study the attitude of teachers towards the application of the classical educational methods in legal training lessons. The theoretical part provides the classification of the classical educational methods, the analysis of the selection criteria for those methods, the special features and opportunities of their application. It also examines the social purpose of law, discusses the legal training and legal education as the factors that condition the society formation. The preconditions for legal education in general education schools are discussed on the basis of educational programs and achievement standards and public legal education program. The suggested hypothesis that the classical educational methods are usually used during the legal training lessons has proved. The following methods have been selected to prove the hypothesis: theoretical (analysis and summarising of the scientific literature related to the theme of the master’s thesis), empirical (a questionnaire for teachers to examine their attitude to the features of application of the classical education methods legal training lessons), statistical (mathematical and statistical generalization of the data gathered and mathematical analysis of the data with the aim of Microsoft Office Excel). The sample of the study consists of 245 teachers of law basics and other subjects. The analysis and findings of the research are presented for grounding the main issue. The research results have shown that the classical educational methods are frequently and successfully applied in teaching law basics at school. More frequent application of the methods would help strengthen the formation of the students’ legal consciousness, facilitate the conveyance and accessibility of the legal knowledge if legal training was carried out as an independent subject.