Asmens veiksnumo nustatymas notaro praktikoje (teoriniai ir praktiniai aspektai)
Varanavičiūtė, Skaistė |
Astrauskienė, Asta | Recenzentas / Rewiewer |
Višinskis, Vigintas | Konsultantas / Consultant |
Stauskienė, Egidija | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Gumuliauskienė, Laura | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kavaliauskienė, Gitana | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jonaitis, Marius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Laužikas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamajame darbe analizuojamas veiksnumo nustatymas notaro praktikoje teoriniu ir praktiniu aspektais. Notaro atliekamas veiksnumo nustatymas darbe nagrinėjamas siaurąja ir plačiąja prasmėmis, akcentuojant, kad notaras turi ne tik kad patikrinti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro teikiamus duomenis, tačiau ir nustatyti vadinamąjį kliento faktinį veiksnumą, t.y. įsitikinti, kad sandorio sudarymo metu klientas suvokė savo atliekamų veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Darbe keliama problema, kad notaras, būdamas tik teisininkas profesionalas, bet ne psichologas ar psichiatras, gali susidurti sunkumais nustatant vadinamąjį faktinį kliento veiksnumą, todėl, autorės nuomone, reikalingos specialios rekomendacijos, palengvinsiančios notarams tinkamai atlikti įsitikinimo kliento veiksnumu pareigą. Autorė taip pat nagrinėja reikalavimą klientui pateikti medicininę pažymą, akcentuodama, kad toks reikalavimas nėra suderinamas su asmens privataus gyvenimo neliečiamumu, bei etinius notaro įsitikinimo asmens veiksnumu aspektus. Taip pat keliama Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenų pakankamumo problema, nagrinėjamos notarine tvarka patvirtintų sandorių negaliojimo dėl valios trūkumų teisinės pasekmės bei notaro atsakomybės už tokių sandorių patvirtinimą problema. Problemų analizei darbe remiamasi ne tik nacionaliniais, Europos Sąjungos, tarptautiniais teisės aktais bei teismų praktika, tačiau taip pat lyginamos ir užsienio valstybių nacionalinės teisės normos. Be to, visiškam veiksnumo nustatymo notaro praktikoje specifikos atskleidimui analizuojamos ne tik teisės doktrinos, bet ir psichologijos bei psichiatrijos mokslų nuostatos. Išnagrinėjus veiksnumo nustatymo notaro praktikoje problemas, autorė daro išvadą, kad darbe iškelta hipotezė, jog nėra vieno mechanizmo, nustatančio, kaip notaras turėtų įsitikinti savo kliento veiksnumu, pasitvirtino.
The master thesis analyses the determination of person´s legal capacity in practice of notary in theoretical and practical aspects. The determination of legal capacity is analyzed in the narrow and broad sense, emphasizing that the notary has not only to check the data of The Register of Legally Incapable Persons and Persons with Limited Legal Capacity, but also he has to determine the actual legal capacity of his client, i.e. to make sure that at the time of the transaction the client could understand the value of his actions and was able to control them. The master thesis raises the problem that a notary, as professional lawyer, but not a psychologist or psychiatrist, may encounter difficulties in identifying the so – called actual legal capacity of person, so, in author‘s opinion, special recommendations are required for notaries to implement the obligation to determine legal capacity of person properly. The author also analyses the requirement for client to bring the medical sertificate emphasising that such requirement is not compatible with private life of person, and ethical aspects of dermining the legal capacity of a client. Other problems, such as the data sufficiency of The Register of Legally Incapable Persons and Persons with Limited Legal Capacity, the consequences of invalidity of notary-approved transactions due to lack of will and the responsibility of notary for approval of such transactions, are raised in this master thesis too. The work for analyzing these problems is based on not only the national, European Union, international legislation and case law, but also national and foreign laws are compared too. In addition, for complete disclosure of the particularity of determining legal capacity in practice of notary the author analyses not only the doctrine of the law, but also the provisions of the science of psychology and psychiatry. After the analysis of the problems in determining legal capacity in practice of notary the author concludes that the hypothesis that there is no one mechanism how notary should determine his client‘s legal capacity was confirmed.