Socialinės apsaugos išmokų maitintojo netekimo atveju Lietuvoje ir Lenkijoje lyginamoji analizė
Šimkūnaitė, Ramunė |
Tartilas, Juozapas | Recenzentas / Rewiewer |
Usonis, Justinas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Dambrauskienė, Genovaitė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bagdanskis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bitinas, Audrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Macijauskienė, Rasa | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Mirtis pripažįstama socialinės rizikos veiksniu daugelyje demokratinių valstybių, tarp jų ir Lietuvoje bei Lenkijoje. Abejų valstybių konstitucijose nustatyta, kad valstybė laiduoja savo piliečiams socialinę paramą našlystės ir maitintojo netekimo atveju. Šio darbo tikslas – palyginti Lietuvos ir Lenkijos socialinės apsaugos išmokų maitintojo netekimo atveju teisinį reguliavimą subjektų bei skyrimo ir mokėjimo tvarkos aspektais. Darbo tema yra gan nauja ir aktuali, nes mokslinių darbų, kuriais sistemiškai būtų išanalizuota maitintojo netekimo išmokų teisinė bazė, nėra pakankamai nei Lietuvoje, nei Lenkijoje. Pagrindinis socialinės apsaugos išmokų maitintojo netekimo atveju tikslas yra pajamų kompensavimas po asmens mirties likusiems šeimos nariams, kurie gyveno kartu su mirusiuoju. Maitintoju šeimoje yra laikomas asmuo, kuris uždirba pinigus iš savo darbinės veiklos ar gauna kitokias pajamas, iš kurių jis išlaiko save ir savo šeimos narius. Tokiu atveju, kai patys po asmens mirties likę šeimos nariai negali pasirūpinti pakankamomis pajamomis, reikalingomis pragyventi, šią pareigą perima valstybė, socialinės apsaugos sistemos lėšomis kompensuodama maitintojo netekimą bei padengdama netikėtai atsiradusias išlaidas. Pagal Lietuvos ir Lenkijos teisės aktus yra skiriamos valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos, socialinės išmokos asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, socialinės paramos išmokos bei specialios socialinės išmokos. Atsižvelgiant į skirtingas finansines galimybes Lietuvoje ir Lenkijoje, subjektų, kurie turi teisę gauti maitintojo netekimo išmokas, ratas bei dydžiai skiriasi, tačiau skyrimo ir mokėjimo tvarka yra panaši. Lietuvos ir Lenkijos teisės aktų analizė atskleidė, kad socialinės apsaugos išmokų maitintojo netekimo atveju teisinis reglamentavimas turi ir panašumų, ir skirtumų.
Death is recognized as social risk factor in many democratic countries including Lithuania and Poland. Lithuanian and Polish constitutions declare that the state guarantees to citizens the right to receive social assistance in the event of widowhood and loss of the supporter. The main goal of this study is to meet the following objective – to compare legal regulation of social security benefits in case of a loss of the supporter in Lithuania and Poland. The topic of this coparative analysis is quite new and relevant. Legal acts regulating these social benefits were not analized enough neither in Lithuania, nor in Poland. The main goal of social security benefits in the event of a loss of the supporter is to compensate the lost incomes for those family members who left after the death of breadwinner and lived together with the deceased. The supporter of the family is considered to be a person who earns money from working activity or gets any other income that he and his family members were living on. In such a case when family members left after the death of the supporter cannot earn enough income for subsistance, the state takes over this responsibility and compensates the loss of the breadwinner using means of social security system. State social insurance pensions for survivors paid from the state social insurance fund, social pensions paid from the state budget and specific social benefits are awarded to the family members of the deceased according to Lithuanian and Polish legal acts. As political system and financial posssibilities differ in Lithuania and Poland the ammounts of social benefits and subjects entitled to these benefits also are different. Although procedures for awarding and paying these social benefits are similar. The analysis of Lithuanian and Polish legal acts revealed that legal regulation of social security benefits in both countries has many similarities as well as differences.