Lietuvos valstybės tarnautojų mokymo sistema: Europos Sąjungos vaidmuo
Kandzerauskaitė, Vita |
Geleževičius, Rimgaudas | Recenzentas / Rewiewer |
Jankauskas, Algimantas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Kulikauskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Janužytė, Audronė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kuzmickas, Bronislavas Juozas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Liekis, Šarūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistriniame darbe siekiama išsiaiškinti, koks Europos Sąjungos vaidmuo Lietuvos valstybės tarnautojų mokymo sistemoje. Europos Sąjunga neturi išimtinės kompetencijos valstybės tarnybos srityje, įskaitant valstybės tarnautojų mokymo sistemą, tačiau Europos Sąjungos vaidmuo valstybės tarnautojų mokyme gali būti pakankamai svarbus tiek iki narystės Europos Sąjungoje, tiek įstojus į Bendriją. Iki šiol Europos Sąjungos poveikis Lietuvos valstybės tarnautojų mokymui nebuvo sistemingai nagrinėjamas, neanalizuojama kokiomis formomis Europos Sąjungos įtaka pasireiškia, kiek ji svarbi Lietuvos valstybės tarnautojų mokymo sistemai. Pagrindinis darbo tikslas: išsiaiškinti, kokią reikšmę Lietuvos valstybės tarnautojų mokymo sistemai turi Europos Sąjunga. Europos Sąjunga iki Lietuvos narystės turėjo didelės reikšmės kuriantis Lietuvos valstybės tarnautojų sistemai. Europos Sąjungos vaidmuo Lietuvos valstybės tarnautojų mokymui iki narystės ES buvo reikšmingas, kadangi Europos Sąjungos įtakos mechanizmai, tokie kaip „vartų saugojimas“, geriausios praktikos perteikimas bei priežiūra, teisiniai ir instituciniai modeliai, Dvynių programa buvo veiksmingi ir turėjo grįžtamąjį ryšį - Europos Sąjungos reikalavimai dėl Lietuvos administracinių gebėjimų tobulinimo buvo įgyvendinti. Analizės eigoje buvo išsiaiškinta, kad Europos Sąjungos vaidmuo Lietuvos valstybės tarnautojų mokymo sistemoje yra ribotas, kadangi Europos Sąjungos įtaka priklauso nuo atskirų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmų, o valstybės ir savivaldybių institucijų/įstaigų skaičius, įgyvendinusių valstybės tarnautojų mokymų projektus finansuojamus pagal 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioritetą „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ yra pakankamai mažas, todėl nors tose institucijose Europos Sąjungos vaidmuo valstybės tarnautojų mokymui buvo reikšmingas, tačiau Lietuvos mastu Europos Sąjungos vaidmuo valstybės tarnautojų mokymo sistemoje nedidelis. Tyrimo metu buvo patvirtina hipotezė, kad valstybės tarnautojai, dalyvavę mokymuose, finansuojamuose Europos Sąjungos geriau suvokia Europos Sąjungos įtaką Lietuvos valstybės tarnautojų mokymo sistemai. Apklausų duomenys patvirtino, kad valstybės tarnautojai, dalyvavę mokymuose, finansuojamuose ES, daug dažniau mano, kad Europos Sąjunga turi įtakos Lietuvos valstybės tarnautojų mokymui. Galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos vaidmuo Lietuvos valstybės tarnautojų mokyme augs, nes pagal 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ skiriamas daug didesnis finansavimas valstybės tarnybos administraciniams gebėjimams tobulinti. Didesnis finansavimas susijęs ne tik su daugiau projektų ir apmokytų valstybės tarnautojų, bet ir išaugusiu institucijų, kuriose bus vykdomi ES remiami projektai, skaičiumi. Atitinkamai padidės ir Europos Sąjungos vaidmuo Lietuvos valstybės tarnautojų mokymo sistemoje. Tyrimo metodai: pirminiai šaltiniai - statistiniai duomenys, Europos Sąjungos dokumentai (ES sutartys, Komisijos nuomonės, SIGMA ataskaitos), kiekybinių tyrimų duomenų analizė, antriniai šaltiniai – mokslinės literatūros ir antrinių duomenų analizė, publikacijos bei įvairių šalių analitikų darbai.
The institutions of the European Union (EU) have no exclusive or shared competences in the area of member states civil service. Nevertheless, the impact of the EU on civil servant training can be more ore less significant in candidate countries and member states. This works aims to analyse the impact of the European Union on the civil service training system in Lithuania. Main tasks of this work are: • to analyse the possibilities of EU to influence the public administration in candidate countries; • to explore the impact of the European Union on the public administration in member states: open method of coordination and EU structural funds in public administration; • to demonstrate the importance assigned to administrative capacity building in EU; • to evaluate the impact of the European Union on the civil service training system in Lithuania before accession; • to determine the effectiveness of the open method of coordination on the civil service training system in Lithuania; • to estimate the effect of the European Union structural support in 2004 - 2006 and 2007-2013 programming periods to the civil servant training in Lithuania; • to deliver and explore the opinion of the civil servants and representatives of training agencies on the impact of the EU on the civil service training system in Lithuania. The findings of the research reveal the substantial impact which the EU had on the development of the civil service training system in Lithuania. The influence was especially evident before EU accession while the employed methods were combined with conditionality and accession process requirements. After the accession the role played by the European Union in the development of the civil service training system in Lithuania has diminished. The further improvement of the system now depends on the actions of the institutions of individual member states. The influence of the EU is most obvious in institutions which were provided with the EU support for the training of employees. Apparently the EU part in the advancement of civil service training system in Lithuania is expected to increase, because the EU structural support designated for administrative capacity building and public sector effectiveness is more substantial for the period 2007-2013 compared with previous periods.