Pelno apmokestinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje
Vaitkūnas, Mantas |
Miškinis, Algirdas | Konsultantas / Consultant |
Strumskis, Mindaugas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Miškinis, Algirdas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Černius, Gintaras | Recenzentas / Rewiewer |
Černius, Gintaras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rimkus, Vladas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Zupkaitis, Dainius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas pelno apmokestinimas Europos Sąjungos valstybėse narėse. Dėl egzistuojančių 27 skirtingų pelno mokesčio sistemų iškila sunkumai užtikrinant laisvo kapitalo judėjimą bei tuo pačiu įgyvendinant vidaus rinkos veikimą. Todėl Europos institucijos priėmė kelias direktyvas, kurių tikslas buvo panaikinti dvigubą paskirstyto pelno apmokestinimą tarp motininių-dukterinių įmonių bei nustatyti, kai dalyvauja kelių valstybių narių įmonės, dėl reorganizavimo ar turto perleidimo operacijų atsiradusio turto padidėjimo pelno apmokestinimo atidėjimą. Taip pat ES valstybės yra pasirašiusios Arbitražo konvenciją, skirtą dvigubo pelno apmokestinimo išvengimui koreguojant asocijuotų įmonių pelną. Reikšmingą vietą reguliavimo tvarkoje užima Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai, kurie atskleidžia valstybių narių pelno apmokestinimo sistemų skirtingą reziduojančių ir nereziduojančių įmonių traktavimą. Dėl šios ir kitų priežasčių yra svarstomos pelno mokesčio harmonizavimo galimybės, kurios ypač iškilo per pastarąjį dešimtmetį, sustiprėjus pelno mokesčio konkurencijos mastams. Lietuvoje pelno apmokestinimo tema, kiek tai liečia Europos Sąjungos teisę bei harmonizavimo galimybes, praktiškai nėra aptarta, todėl iškilo būtinybė ją išanalizuoti. Šiame darbe siekiama atskleisti pagrindinius pelno apmokestinimo elementus bei pelno apmokestinimo priežastis. Taip pat analizuojamos direktyvos ir ETT jurisprudencija pelno apmokestinimo srityje. Siekiama nustatyti harmonizavimo galimybes ir pateikti pelno mokesčio konkurencijos perspektyvas. Magistriniame darbe atskleidžiama ES įtaka pelno apmokestinimui valstybėms narėms bei atskirų valstybių pelno apmokestinimo praktika. Artimiausiu metu nesitikima didesnio harmonizavimo masto pelno apmokestinimo srityje, nes valstybės narės pačios reaguoja į pelno apmokestinimo tendencijas, be to, valstybės nėra linkusios perduoti kompetenciją pelno mokesčio – investicijų pritraukimo įrankio- srityje.
This master’s thesis analyses corporate income taxation in the EU Member States. The current existence of 27 disparate corporate tax systems causes difficulties on ensuring the free movement of capital and on the internal market effect. Therefore, the couple of directives have been adopted by the authorities. The EU Parent-Subsidiary Directive introduced common rules on dividend payments with the aim of eliminating double taxation of profits distributed in the form of dividends by a subsidiary of one EU member state to a parent company established in another member state. The Merger Directive provides for deferred taxation of capital gains arising from cross-border corporate restructuring. Also, the Member States have adopted the Arbitration Convention on the elimination of double taxation in connection with the adjustment of profits of associated enterprises. The European Union Court of Justice has played a major role in the revealing income tax systems of Member States in the discriminatory treatment of permanent establishments and local enterprises. The corporate tax competition has emerged especially over the past decade, therefore the idea of corporate tax harmonization in the EU is discussed. In Lithuania topic of corporate income taxation almost hasn't analyzed. So it has become necessary to consider. Master's thesis aims to reveal the essential elements of the corporate tax and the existing reasons for taxing corporate income. It also examines the Directives and the ECJ jurisprudence in the field of corporate taxation. Also this thesis aim is to identify opportunities of corporate tax harmonization and to examine the prospects for corporate tax competition in the EU. The thesis reveals the EU’s influence on Member States’ corporate income taxation and actuality of nationals corporate income tax laws. In the near future isn't expected a higher level of harmonization in the field of corporate income taxation, because the Member States are reluctant to dispose the competence of corporate income taxation.