Seksualinį smurtą patyrusių moterų psichologinės patirties analizė
Sondaitė, Jolanta | Recenzentas / Rewiewer |
Bandževičienė, Rita | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Per pastarąjį dešimtmetį seksualinio pobūdžio nusikaltimų statistika didėja. Daugiausia nusikalstama didmiesčiuose, bet profesionalios pagalbos kreipiasi tik mažoji dalis nukentėjusiųjų. Aukštas šios rūšies nusikaltimų latentiškumo lygis neleidžia nustatyti faktinio nusikaltimo aukų skaičiaus Lietuvoje. Seksualinė prievarta keičia moterų gyvenimo būdą, elgesį, ypatingai negatyviai veikia jų psichologinę savijautą ir psichinę sveikatą. Nukentėjusioms nuo lytinės prievartos vystosi depresiniai ir kiti elgesio ir emocijų sutrikimai, gali atsirasti minčių apie savižudybę. Akivaizdu, kad lytinis smurtas yra svarbi Lietuvos moterų problema. Atsižvelgiant į problemos aktualumą atliktas šis tyrimas, kurio tikslas – seksualinio smurto kaip specifinės psichologinės traumos tyrimas, individualios psichologinės patirties analizė. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti surinktus duomenis ir išskirti psichologinius sunkumus ir pokyčius, iškilusius kiekvienai respondentei po trauminio įvykio; konceptualizuoti gautą informaciją, t.y. sujungti atskirų respondenčių psichologinius sunkumus į bendras temas; apibendrinti konceptualizuotą informaciją ir suformuluoti pagrindines psichologines problemas; ištirti psichologines smurto aukų problemas, atsiradusias dėl patirtos traumos. Šio kokybinio tyrimo duomenys, respondenčių pasakojimai gauti pusiau struktūruoto interviu metu, buvo analizuojami pagal Straus ir Corbin (1998) duomenų analizės etapus, atliekant atvirą teksto kodavimą. Tiriamosios buvo atrinktos tikslinės atrankos būdu. Tyrime dalyvavo trys 27–47 metų moterys, kurios nukentėjo nuo seksualinio smurto. Remiantis mokslinės psichologinės literatūros apžvalga ir kokybinio tyrimo rezultatais suformuluotos šios išvados: 1) patirtas seksualinis smurtas paveikė nukentėjusiųjų socialinį gyvenimą, pastebėtas socialinių ryšių skaičiaus sumažėjimas, taip pat santykių kokybės pokyčiai; 2) seksualinę prievartą patyrusios moterys išgyvena kaltės ir baimės jausmus. Baimės jausmas pradeda formuotis jau atsiradus pirmoms smurto apraiškoms ir stiprėja didėjant smurto laipsniui; 3) visoms tyrimo dalyvėms seksualinė prievarta tapo stipriu stresiniu įvykiu ir suprovokavo pakankamai sunkų psichikos sutrikimą – ūminę reakciją į stresą; 4) visoms dalyvavusioms tyrime moterims, nukentėjusioms nuo seksualinio smurto, išsivystė potrauminio streso sutrikimo (PTSS) simptomai, tačiau sutrikimo simptomų spektras ir stiprumas nevienodas; 5) manoma, kad ankščiau buvę neurotiniai sutrikimai dėl išgyventų trauminių įvykių gali pasunkinti potrauminio streso sutrikimo simptomų pasireiškimą; 6) tiriamosios nesikreipė profesionalios teisėsaugos organų ar psichologų pagalbos. Pagrindinis motyvas, dėl kurio moterys nesikreipė pagalbos – gėdos jausmas.
For the last 10 years the numbers of sexual assaults has increased. The biggest part of such crimes take place in cities but only the small number of crimes victims apply for psychological assistance. Due to the latent nature of such crimes it is difficult to ascertain the real quantity of victims in Lithuania. Sexual assaults extremely change women’s manner of living, their behaviour and negatively affect their psychological state and mental health. The victims are affected by depressions and other emotional complications, women can even think about suicide. It is obvious that sexual assault is a serious problem for Lithuanian women. This research was carried out according to crucial question. The tasks are to study sexual assault as specific psychological traumas and to analyse individual psychological experience. The aims of the research are: to analyse collected data, to pick out psychological complications and changes, of the respondents after traumatic events; to conceptualize received information- to unite different respondents’ psychological difficulties into common themes; to generalize conceptualized information and to form the main psychological problems; to explore crime victims ‘problems which appeared after received trauma. The data of this qualitative analysis , respondents ‘retellings were received during half-structured interviews and were analysed according to Straus and Corbin (1998) stages of data analysis using open-text coding. The respondents were chosen using a target selection. The participants of the research were three women (27-47 years old) who were the victims of sexual assault. The following conclusions were made according to the review of psychological literature and qualitative analysis: sexual assault has affected victims’ social life, the decrease of social links and the changes of relationship quality have been detected; women who experienced sexual assault felt fault and apprehensiveness. Apprehensiveness starts forming at the first sexual assault appearances and gets stronger with the increase of assault level; sexual assaults were the cause of extreme stress for the victims and provoked serious psychological derangement- acute reaction to stress; the symptoms of posttraumatic stress disorder developed to all women involved into the research, who experienced sexual assault. However, the range and level of disorder symptoms were not equal; it is considered that neurotic disorders which were obtained earlier due to the traumas can make the symptoms of posttraumatic stress disorder more complicated; the women involved into the research did not appeal for help of psychologist or professional law-enforcement agencies. The main reason why women did not asked for help is shame.