Slaugos darbuotojų ir vadybininkų patiriamo perdegimo sindromo ir gyvenimo prasmingumo ryšys
Černozubova, Rūta |
Birbilaitė, Sandra | Recenzentas / Rewiewer |
Liniauskaitė, Audronė | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Žukauskienė, Rita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pukinskaitė, Rūta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Justickis, Viktoras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Laurinavičius, Alfredas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bandzevičienė, Rita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Raižienė, Saulė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šio magistro darbo tema yra „Slaugos darbuotojų ir vadybininkų patiriamo perdegimo sindromo ir gyvenimo prasmingumo ryšys“. Žmogus didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia dirbdamas. Kiekvienas darbas iš žmogaus reikalauja daugiau ar mažiau pastangų. Nuolat patiriama įtampa ir spaudimas sąlygoja streso pasireiškimą. Ypač stiprius psichinius krūvius lemia intensyvus bendravimas su kitais žmonėmis, kuris labiausiai paplitęs tarp priežiūros specialistų, atsakingų už kitų žmonių vystymąsi. Taigi, nuolatinis protinis nuovargis, neviltis, tuštuma, užsisklendimas savyje, energijos išsekimas, matyt, yra vieni svarbiausių dalykų, kuriuos išgyvena slaugos darbuotojai ir vadybininkai profesinio perdegimo pasireiškimo metu. Tačiau yra žmonių, kurie, būdami šių profesijų atstovais, nepatiria perdegimo sindromo. Todėl iškyla mintis, jog perdegimo sindromo pasireiškimas priklauso nuo to, ar žmogus yra suradęs savo gyvenimo prasmę. Taigi, šio darbo tikslas – ištirti slaugos darbuotojų ir vadybininkų patiriamo perdegimo sindromo ir gyvenimo prasmingumo ryšį. Šiame darbe mes tikrinome šias hipotezes: 1) Slaugos darbuotojų profesinio perdegimo sindromo pasireiškimo lygis yra aukštesnis nei vadybininkų. 2) Slaugos darbuotojų gyvenimo prasmingumo pasireiškimo lygis yra žemesnis nei vadybininkų. 3) Didėjant gyvenimo prasmingumui, profesinio perdegimo sindromo pasireiškimo lygis mažėja. Iš viso tyrime dalyvavo 120 tiriamųjų. 60 tiriamųjų buvo iš Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės onkologijos skyriaus. Likusius 60 tiriamųjų sudarė vadybininkai iš „DNB NORD“ bankas, UAB „Hidora“, UAB „Bioderma“, UAB „SCG“, UAB „Grundfus“, UAB „Vilpra“. Šiame darbe buvo naudojamos šios metodikos: • Gyvenimo prasmingumo klausimyną „The Meaning in Life Questionnaire (MLQ-10)” sukūrė Steger M.F., Frazier P., Oishi S., ir Kaler M. Šis klausimynas vertina dvi gyvenimo prasmingumo dimensijas. Įprasminto gyvenimo subskalė (The Presence of Meaning subscale) parodo, kaip pilnai tiriamieji jaučia, kad jų gyvenimas yra prasmingas. Ją sudaro 5 teiginiai (1, 4, 5, 6 ir 9). Prasmės paieškų subskalė (The Search for Meaning subscale) parodo, kaip susidomėję ir motyvuoti yra tiriamieji, stengdamiesi atrasti gyvenimo prasmę arba gilesnį suvokimą apie savo gyvenimo prasmingumą. Ją sudaro taip pat 5 teiginiai (2, 3, 7, 8 ir 10). • Emocinę asmenybės perdegimo diagnostiką (Диагностика эмоционального выгорания личности) sukūrė rusų psichologas Бойко В.В. Ši metodika suteikia galimybę vertinti ne tik tris pagrindines „perdegimo sindromo“ fazes (įtampa, rezistencija, išsekimas), bet ir kiekvieną ją sudarančių keturių simptomų išreikštumą. Šią metodiką sudaro 84 teiginiai, į kuriuos tiriamasis turi atsakyti „taip“ arba „ne“. Tyrimo rezultatai 7. Ištyrus slaugos darbuotojų ir vadybininkų profesinio perdegimo sindromo lygį paaiškėjo, kad slaugos darbuotojai pasižymi aukštesniu profesinio perdegimo sindromo lygiu nei vadybininkai (p = 0,0001). Šie rezultatai reiškia, jog pirmoji hipotezė, kad slaugos darbuotojų profesinio perdegimo sindromo pasireikškimo lygis yra aukštesnis nei vadybininkų, pasitvirtino. 8. Šie rezultatai patvirtina antrąją hipotezę, jog slaugos darbuotojų gyvenimo prasmingumo pasireiškimo lygis yra žemesnis nei vadybininkų (t(118) = -5,403, p = 0,0001). 9. Šie rezultatai patvirtina trečiąją hipotezę, kad didėjant gyvenimo prasmingumui, profesinio perdegimo sindromo pasireiškimo lygis mažėja. Abiejose tiriamųjų grupėse profesinio perdegimo sindromo įverčiai turi vidutinį ir stiprų statistiškai reikšmingą neigiamą ryšį su gyvenimo prasmingumo įverčiais: slaugos darbuotojų grupė (r = - 0,751, p = 0,0001), vadybininkų grupė (r = - 0,615, p = 0,0001). Tai reiškia, jog kuo žemesni yra slaugos darbuotojų ir vadybininkų gyvenimo prasmės įverčiai, tuo jie pasižymi aukštesniais profesinio perdegimo sindromo įverčiais ir atvirkščiai.
The subject of this Master work is „The caregivers and managers experiencing job burnout and meaning in life coherence“. Person most of his life spends working. Every work seeks from a person more or less efforts. Always feeling tension and pressure at work determines stress. Especially strong mental strain determines intensive communication with other people, that is common between caregivers. Thus, regular mental weariness, despair, emptiness, withdrawning, energy exhaustion, seems to be one of the important things that feel caregivers and managers having job burnout. However there are people who do not suffer from job burnout. Therefore arises an idea that job burnout manifestation belongs from meaning in life. The aim of this work is – to investigate caregivers and managers experiencing job burnout and meaning in life coherence. In this work we checked such hypotheses: 1. Caregivers experiencing job burnout level is higher than managers. 2. Caregivers experiencing meaning in life level is lower than managers. 3. Caregivers and managers experiencing job burnout and meaning in life have correlation. In this research overall participated 120 members. Sixty of them where from Vilnius University Santariškės hospital, oncological section. Other sixty participants where managers from „DNB NORD“ bank, UAB „Hidora“, UAB „Bioderma“, UAB „SCG“, UAB „Grundfus“ and UAB „Vilpra“. In this work we used such methodologies: • „The Meaning in Life Questionnaire (MLQ-10)” was created by Steger M.F., Frazier P., Oishi S., and Kaler M. This questionnaire assesses two dimensions of meaning in life using 10 items rated on a seven-point scale from “Absolutely True” to “Absolutely Untrue.” The Presence of Meaning subscale measures how full respondents feel their lives are of meaning. The Search for Meaning subscale measures how engaged and motivated respondents are in efforts to find meaning or deepen their understanding of meaning in their lives. • Emocional personal burnout diagnostics (Диагностика эмоционального выгорания личности) was created by russian psychology Boiko (Бойко В.В). This methodology gives us an opportunity to assess not only three main job burnout phases (emotional exhaustion, depersonalization and lack of feelings of personal accomplishment), but also to investigate all twelve symptoms of those phases. This methodology is composed from 84 propositions and participants have to answer „Yes“ or „No“. The results of research: 1. There was investigated caregivers and managers level of job burnout and it emerged that caregivers experience haigher job burnout level than managers (p = 0,0001). These results say that the first hypothesis – caregivers experiencing job burnout level is higher than managers – was proved out. 2. These results approve the second hypothesis that caregivers experiencing meaning in life level is lower than managers (t(118) = -5,403, p = 0,0001). 3. These results approve the third hypothesis that caregivers and managers experiencing job burnout and meaning in life have correlation. In both groups the levels of job burnout have medial and high statistically significant negative relation with the level of meaning in life: caregivers (r = - 0,751, p = 0,0001), managers (r = - 0,615, p = 0,0001). This means that the lower is caregivers and managers meaning in life levels, the upper is level of job burnout.