Teisinio personalizmo ir teisinio pliuralizmo santykis
Kralikauskas, Vytautas |
Vaišvila, Alfonsas | Recenzentas / Rewiewer |
Vaišvila, Alfonsas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Arlauskas, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Baublys, Linas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Beinoravičius, Darijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nikitinas, Vladas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Petkuvienė, Rūta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Spruogis, Ernestas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šlapkauskas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Venskienė, Eglė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamasis darbas yra aktualus dėl to, kad teisinis pliuralizmas yra egzistuojantis ir neišvengiamas teisinis reiškinys, o teisinėje valstybėje teisinio personalizmo samprata turi būti taikoma įstatymų leidyboje. Be to, darbe yra gilinamasi į teisės problemas, kurios apskritai reikšmingos teisinės sąmonės ir teisinės kultūros vystymui. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti teisinio personalizmo ir teisinio pliuralizmo sampratas ir nustatyti jų tarpusavio santykį, tad darbas yra naujas dėl savo tyrimo objekto, t. y. teisinio personalizmo ir teisinio pliuralizmo santykio, be to, teisinis personalizmas analizuojamas apskritai pirmą kartą. Iš šių sampratų santykio kyla problema, koks teisinio personalizmo ir teisinio pliuralizmo, grindžiamų tam tikru būdu, forma ir sąlygomis visuomeninių santykių sureguliavimu bei dėl to atitinkamai pasireiškiančia teise, santykis. Darbo struktūra yra grindžiama atsižvelgiant į pagrindinius šių sampratų bruožus ir pagrindines teisės pasireiškimo problemas. Pirmame darbo skyriuje išanalizuojamas teisinio personalizmo ir teisinio pliuralizmo santykis, apžvelgiant, kokiame teisės problemos kontekste susiformuoja šios sampratos, kokie esminiai šių sampratų bruožai, kas yra teisė ir kaip ji funkcionuoja pagal šias sampratas. Antrame skyriuje atskleidžiama teisinio personalizmo ir teisinio pliuralizmo ištakos visuomenėje, išanalizuojama šių sampratų teisinio reguliavimo ribos, apžvelgiami teisinio reguliavimo ypatumai bei teisės kūrimo specifika. Trečiame skyriuje tam tikrais aspektais palyginama teisinio personalizmo ir teisinio pliuralizmo teisinis veiksmingumas. Darbe nustatoma, kad teisinis personalizmas, skirtingai nei teisinis pliuralizmas, turi pasireikšti valstybinėje teisėje ir turi apibrėžtą teisės koncepciją, tačiau šios sampratos panašios dėl objektyvumo egzistuojančių individų interesų atžvilgiu, socialinių reiškinių, sąlygojančių teisės susiformavimą, individų bendradarbiavimo tvarkos atsiradimo ir nusistatymo specifikos, teisių įgijimo, teisinio reguliavimo ribų nusistatymą bei padaroma kitos išvados teisės kūrimo bei veiksmingumo atžvilgiu.
The final master‘s work is important because legal pluralism is existing and unavoidable phenomenon and legal personalism is actual because it must be applicable in legislation. Also in the work are going into another problems, which are important for sense and culture of law. The purpose of research is to analyse legal personalism and legal pluralism and define their ratio. Therefore the work is new for it‘s research object and the work is new, because legal personalism is analysing at the first time. The main problem what is the ratio of legal personalism and legal pluralism conceptions which are based in some way, form and conditions of social relations settlement and accordingly manifested law. The structure of the work is prescriptived considering to the basic features of legal pluralism and legal personalism and to the basic problems of law manifestations. In the first part of the work have been reviewed the ratio of legal personalism and legal pluralism and analyzed the context of law of legal personalism and legal pluralism, what is essence of this concepts, how does law functioning. In the second part of the work have been revealed the begining in the society of legal personalism and legal pluralism, analyzed limits of legal regulation and reviewed peculiarities of legal reguliation and reviewed a creation of law. In the third part of the work were reviewed particular aspects of legal personalism and legal pluralism effectiveness. In the work have been defined that legal personalism deversely than legal pluralism must be realized in the state law and has definite concept of law. But legal personalism and legal pluralism are similar for objectivity of existing interest of persons, social phenomenons which determine the emergence of law, order emergence and stance of persons cooperation, settings of regulatory limits and other conclusions of legislation and performance.