Prekybos tarp Lietuvos ir Latvijos tendencijų analizė
Barkutė, Martina |
Masiulaitytė-Šukevic, Inga | Recenzentas / Rewiewer |
Miškinis, Jonas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Laurinavičius, Alfonsas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gurevičienė, Jūratė Jadvyga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jablonskis, Alvydas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Radžiukynas, Juozas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rimkus, Vladas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sparčiai besikeičiančiame globaliame pasaulyje tarptautinė prekyba užima svarbią vietą šalių ekonomikoje. Užsienio prekybos liberalizavimas Lietuvoje ir Latvijoje kaip ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse buvo svarbi perėjimo į rinkos ekonomiką proceso dalis. Jis įtakojo kainų liberalizavimą ir atsiradusius lūkesčius, kad importuojamų prekių konkurencija darys įtaką kainų šalies viduje mažėjimui, tarptautiniu darbo pasidalijimu grindžiamai specializacijai ir technologinio gamybos lygio didėjimui, efektyvumo ir gerovės kilimui, o vartotojams ir gamintojams užtikrins didesnį prekių pasirinkimą. Šio darbo tyrimo objektas yra Lietuvos ir Latvijos tarpusavio prekybos tendencijos, bei veiksniai sąlygojantys užsienio prekybos pokyčius. Tyrimo tikslas atlikus statistinių duomenų analizę, apžvelgus santykinio pranašumo, gravitacijos modelio, prekybos šakos viduje teorijas, išanalizuoti prekybos tarp Lietuvos ir Latvijos tendencijas bei įvertinti Lietuvos – Latvijos prekybos plėtros galimybes. Tikslui pasiekti išsikelti ir nuosekliai vykdomi uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią tarptautinę prekybą bei šalies konkurencingumą ir identifikuoti šių aspektų svarbą šiuolaikinei besivystančiai valstybei. Remiantis statistiniais duomenimis išanalizuoti ir atskleisti Lietuvos ir Latvijos tarpusavio prekybos tendencijas. Išanalizavus tarptautinės prekybos vertinimo priemonių (tokių kaip prekyba šakos viduje, santykinis pranašumas ir gravitacijos modelis) metodologinius aspektus, atskleisti esminius Lietuvos ir Latvijos prekybos pranašumus bei identifikuoti trūkumus. Atlikti tyrimą ir pateikti išvadas analizuojant kokią įtaką didieji Lietuvos prekybos tinklai turi Lietuviškos kilmės maisto produktų eksportui į Latviją, UAB „Palink“ pavyzdžiu. Taikyti tyrimo metodai: užsienio prekybos veiksniams atskleisti – mokslinės literatūros, mokslo studijų, juridinių dokumentų sisteminė, lyginamoji ir loginė analizė bei sintezė, santykinio pranašumo metodas (RCA), prekybos šakos viduje analizės metodas (IIT), gravitacijos modelio analizės metodas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ir Latvija yra kaimyninės valstybės, kurių šalies dydis, išsivystymas, kultūrinė aplinka, socialiniai aspektai ir sektoriaus dydis – labai panašūs, padaryto išvados, kad šios valstybės vykdo prekybą šakos viduje nuo 2004 metų, o daugelyje sektorių – jau nuo 2001 metų. Skaičiavimo rezultatai rodo, kad intensyviausiai prekyba šakos viduje vyksta chemijos pramonės, žalios odos, išdirbtos odos, kailių ir jų dirbinių produktais; kelionės reikmenimis, rankinėmis ir pan., taip pat tekstilės ir medienos produktais. Atliktas atskleistojo santykinio pranašumo skaičiavimas parodė, kad Lietuva pasiekė santykinį pranašumą prekyboje su ES šiose sekcijose: nuo 2001 iki 2010 – mediena, mineraliniai produktai, maistas, gėrimai ir tabakas, žaliavos, pramoninės prekės, įvairūs pramonės dirbiniai ir gaminiai. Lietuva turi aukščiausią sąlyginį pranašumą prekyboje su ES mineraliniu kuru, tepalais ir panašiomis medžiagomis. Tai parodo, kad Lietuva turi santykinį pranašumą prekyboje mažos pridėtinės vertės produktais, kurių svarbiausiu bruožu galime laikyti santykinai žemą atitinkamų produktų technologinio sudėtingumo lygį. Tuo tarpu vidutinio ir vidutiniškai aukšto technologinio sudėtingumo lygio produktų grupės („chemikalai“, „mašinos ir transporto įrengimai“) pasiekė neigiamas RCA reikšmes (RCA<1). Gravitacijos modelio skaičiavimai parodė, kad dvi šalys su panašiomis technologijomis bei preferencijomis natūraliai daugiau prekiaus tarpusavy, siekdamos padidinti pasirinkimo galimybės pasiūlą savo vartotojams. Atliktas mažmeninės prekybos tinklų prekybos duomenų tyrimas UAB „Palink“ pavyzdžiu parodė, kad mažmeninės prekybos tinklai turi svarbią įtaką Lietuviškų prekių eksportui. Išanalizavus devynių pieno ir mėsos perdirbimo įmonių rezultatus, pastebima bendra tendencija, kad lietuviškos kilmės prekių eksporto į Latviją apimtys per vieną didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje UAB „Palink“ intensyviai auga. Remiantis anksčiau pateiktais ir analizuotais duomenimis, galima teigti, kad UAB „Palink“ eksportuojamos į Latviją produkcijos dalis daro įtaką bendram lietuviškos kilmės produktų eksportui. Pastebimos abiejų rodiklių augimo tendencijos. Tinkamai išnaudojant Lietuvos ir Latvijos santykinius pranašumus, numatoma ir tolimesnė prekybos tark kaimyninių valstybių plėtra. Mažinant biurokratines ir makroekonomines kliūtis turėtų būti pasiekti dar geresni prekybos rezultatai. Vienas iš naujai besiformuojančių faktorių – visuomenėje didėjantis vertinimas ir poreikis natūraliai ir ekologiškai produkcijai, o tai dar labiau didina Lietuviškos kilmės produktų eksporto rodiklius. Bendrą prekybos tendenciją galima vertinti teigiamai, tačiau dėl galimai iškylančių politinių, ekonominių, teisinių ar socialinių suvaržymų si situacija gali pasikeisti.
The rapidly changing globalized world shows that international trade plays an important role in their economies. Foreign trade liberalization in Lithuania and Latvia, as well as other Central and Eastern European countries was an important transition to a market economy process. It is influenced by price liberalization and the resulting expectation that the competition of imported goods will affect the domestic price decline in the international division of labor based on specialization and technological level of production growth, efficiency and welfare, and consumers and producers to ensure a greater choice of goods. This thesis focuses on the trends of foreign trade between Lithuania and Latvia and factors influencing changes in foreign trade. The aim of master thesis is to assess trends in Lithuania - Latvia's trade and find development opportunities by using statistical data analysis, review of comparative advantage, gravity model, Intra-industry trade theory. In order to achieve purpose consistently enforced tasks: to analyze the scientific literature dealing with the issue of international trade and competitiveness of the country and identify those aspects of the importance of developing modern state. According to statistical data analysis, disclosure trade trends between Latvia and Lithuania. Reveal main comparative advantages and disadvantages of Lithuania – Latvia trade, by analyzing measures such as intra industry trade, revealed comparative advantage and gravity model. Investigate and report its findings by analyzing the impact of large retail chains impact to Lithuania food products export to Latvia (JSC Palink example). Applied methods: the scientific literature, legal documents logical analysis and synthesis, the method of comparative advantage (RCA), intra-industry trade analysis method (IIT) and the gravity model analysis. Given the fact that Lithuania and Latvia are neighbours with a similar country size, stage of development, cultural background, social aspects and the sector size, it was concluded that the countries trade within the industry since 2004, and in many sectors - since year 2001. The calculation results show that intensive industry trade takes place within the chemical industry, raw leather, leather, fur and articles thereof products, travel goods, handbags and so on., As well as textile and wood products. An advantage of the relative disclosed calculation showed that Lithuania has a comparative advantage in trade with the EU in these sections: from 2001 to 2010 - timber, mineral products, food, beverages and tobacco, raw materials, industrial goods, miscellaneous manufactured articles. Lithuania has the highest comparative advantage in trade with the EU mineral fuels, lubricants and related materials. This shows that Lithuania has a comparative advantage in trade in low value-added products, which can be considered the most important feature of the products in a relatively low level of technological sophistication. Meanwhile, moderate and moderately high level of technological sophistication of the product group (chemicals, machinery and transport equipment) reached negative values for RCA (RCA <1). Gravity model calculations showed that two countries with similar technologies and preferences naturally trade more goods with a view to increasing the supply option to their customers. Retail chain trades analysis by the example of UAB “Palink” showed that the retail chains have an important influence on Lithuanian exports. The analysis of nine dairy and meat processing company’s results the general trend is that the export of goods of Lithuanian origin in Latvia has over one of the biggest trade network in Lithuania UAB “Palink” intensively growing. Based on analysis above can be stated that part of products exported by UAB “Palink” to Latvia has a significant meaning to all Lithuanian exports. Growing trends are noted. Proper use of the Lithuanian and Latvian relative advantages provide further commercial development of neighbours. Reducing bureaucracy and the macro-economic barriers should help to achieve even better results. The overall trade patterns can be evaluated positively, but potentially facing political, economic, legal and social constraints, this situation may change.