Socialinės partnerystės įtaka pirminio profesinio rengimo kokybei
Sakalauskienė, Vaidė |
Buračas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Urniežius, Romanas | Recenzentas / Rewiewer |
Mačerinskienė, Irena | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Šadžius, Linas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žvirblis, Algis | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jasinavičius, Rimvydas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Socialinės partnerystės principas pabrėžia sąveiką tarp socialinių partnerių, valstybės, darbdavių ir darbuotojų, kuris pasireiškia apibrėžiant valstybės (švietimo institucijų ir įstaigų), darbdavių atstovaujamų susivienijim�� prekybos, pramonės ir amatų rūmų, (Žemės ūkio rūmų) ir darbuotojų (profsąjungų ir kitų sąjungų) pareigas ir atsakomybę planuojant, organizuojant, vykdant ir įverinant priemones ir profesinio rengimo programas. Kadangi Lietuvos profesinio rengimo modelyje valstybė atidavė atsakomybę už profesinio rengimo kokybę profesinio rengimo institucijoms, kurios palaiko artimus ryšius su darbdaviais, štai todėl socialinių partnerių sąvoka yra ribota, turint galvoje, darbdavius. Yra daugybė problemų, susijusių su praktiniu rengimu Lietuvoje, kadangi švietimo institucijų finansavimas yra nepakankamas, praktinio rengimo bazė profesinėje mokykloje atsilieka nuo tų įrengimų ir technologijos, kurias studentai randa, kai ateina į įmones baigę mokyklas. Neturtingą praktinio mokymo bazė galima pakeisti glaudžiu bendravimu su darbdaviais, kokybišku praktiniu rengimu įmonėse. Profesinio rengimo kokybės vertinimas yra vykdomas darbo metu. Nėra vieningos profesinio rengimo kokybės vertinimo sistemos, štai kodėl darbe kalbant apie galiojančius aktus ir dokumentus praktinio rengimo kokybės vertinimo rodikliai ir kriterijai yra atskiri. Kalbant apie šiuos parametrus, empyrinis tyrimas buvo atliktas tam, kad įvertinti darbdavių įtakos praktinio profesinio rengimo kokybei darbdavių ir mokyklos atstovų požiūriu. Tyrimo tikslas – apibrėžti darbdavių įtaką profesinio rengimo kokybei įmonėje. Buvo iškeltos 3 hipotezės tyrimo pradžioje. 1. Darbdaviai nevykdo visų funkcijų profesiniame rengime priskirtų jiems pagal įstatymą. 2. Darbdaviai įtakoja profesinio rengimo kokybę investuodami į praktinio rengimo organizavimą, suteikdami kokybiškas darbo vietas, vykdydami praktinį rengimą kokybiškai, priskirdami kompetetingus praktinio rengimo patarėjus, derindami praktinio rengimo programas su mokykla, stebėdami ir konsultuodami mokinius praktinio rengimo metu, aiškiai apibūdindami jų užduotis, atsakomybės ribas, skatindami mokinių iniciatyvą. 3. Kai kurios įmonės nepasirengę kvalifikuotam praktiniam rengimui. Praktinio rengimo tyrimo analizė darbdavių ir profesijos mokytojų požiūriu, patvirtino tyrimų hipotezę. Kadangi darbdaviai nėra susidomėję gerinti bendradarbiavimą su profesinėm mokyklom, tai reiškia, kad jie vis dar nevykdo visų profesinio rengimo funkcijų, priskirtų jiems pagal įstatymą. Darbdaviai gali daryti įtaką profesinio rengimo kokybei. Iš tyrimo analizės galima matyti, kad praktinio rengimo kokybė yra geresnė tose įmonėse, kuriose siekia pritraukti naujus darbuotojus, investuoti daugiau į praktinio rengimo organizavimą, praktinio rengimo patarėjų skyrimą, koordinuoti praktinio rengimo programas su mokyklomis. Tokios įmonės mato stažuotojus kaip potencialius darbuotojus, štai kodėl praktinio rengimo metu studentai yra stebimi, jų užduotys, atsakomybės yra aiškiai apibrėžtos, iniciatyvos skatinamos. Trečioji hipotezė, kad kai kurios įmonės dabar nėra pasiruošę vykdyti kokybiško praktinio rengimo, taip pat buvo patvirtinta.
The principle of social partnership emphasizes interaction between social partners, the state employers and employees which “manifests itself in defining the state’s (educational institution’s and offices’), employer’s represented by unions (chambers) of Commerce, Industry and Crafts, Chambers of Agriculture) and employee’s (trade unions and other unions) limits of duties and responsibilities planning, organizing, executing and evaluating means and programs of vocational training. Since in the model of vocational training that exists in Lithuania the state delegated responsibility for the quality of vocational training to institutions of vocational training which maintain closest relations which employers, that’s why the nation of social partners is restricted, having in mind, employers. A lot of problems exists in Lithuania concerning practical training since funding of educational institutions is not sufficient, bases of practical training at vocational schools fail to keep pace with equipment and technologies that students find when they come to enterprises after finishing schools. Poor bases of practical education can be substituted by close interaction with employers, qualitative practical training at enterprises. The evaluation of quality of vocational training is executed during work. There’s no unified system of quality evaluation of vocational training, that’s why at work, referring to analysis of valid deeds and documents, indicators and criteria of evaluation of practical training quality are excluded. Referring to these parameters empirical research was carried out in order to evaluate the influence of employers on quality of practical vocational training from the point of view employers and school’s representatives. The aim of research – to define the employer’s influence on quality of practical training at the enterprise. Three hypotheses were revealed at the beginning of the research: 1. Employers don’t execute all functions of taking part in vocational training delegated to them by the law. 2. Employers influence the quality of vocational training investing in organization of practical training, letting have qualitative practical places, carrying out practical training in qualitative way, appointing competent advisers of practical training, combining programs of practical training with the school, observing and consulting students during practical training, clearly describing their tasks, limits of responsibilities, inducing student’s initiatives. 3. Some enterprises are not ready to execute practical training in qualified way. The analysis of practical training research from the point of the view of employers and vocational teachers, confirmed hypotheses of research. Since employers are not interested in improving cooperation with vocational schools, it means that they still don’t carry out all vocational training functions which are delegated to them by the law. Employers can influence the quality of vocational training. From analysis of the research one can see that quality of practical training is better in those enterprises which are interested in attracting new employees, invest more in organization of practical training, appoint practical training advisers, coordinate programs of practical training with schools. Such enterprises see trainees as potential employees, that’s why during practical training students are observed, their tasks, responsibilities are clearly defined, initiatives induced. The third hypothesis, that some enterprises at the moment are not ready to carry out qualitative practical training, also was confirmed.