Politiniai režimai: sąvoka ir klasifikacija
Daunoravičienė, Ugnė |
Sinkevičius, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Butvilavičius, Darius | Recenzentas / Rewiewer |
Žiobienė, Edita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Politinės valdžios organizavimo būdas – politinė sistema – neapriboja politinės valdžios vykdymo būdo. Politinio režimo pasirinkimas valstybėje suponuoja pagrindinių režimo idėjų perkėlimą į teisinę sistemą ir teisės aktus, kuriais nustatomas režimo veikimas. Politinio režimo apibrėžimas ir nustatymas bei pritaikymas bet kokiai valstybei yra svarbus savaime reiškinys. Egzistuojančio režimo analizė gali padėti suprasti valstybėje vykstančius procesus ir įsigilinti į tai, kokiomis pagrindinėmis teisėmis disponuoja tiek valdžios vykdymo institucijos, tiek ir pagrindinė valstybės varomoji jėga – piliečiai. Tinkamai teorizuoti politinį režimą ir išanalizuoti jo veikimo būdus, nustatyti, kokiais teisės aktais režimas yra įgyvendinamas ir kokias pagrindines normas nustato – aktualu visais laikais. Todėl nagrinėjamos temos aktualumas pasireiškia per galiojančio politinio – teisinio režimo analizės svarbą istorinio formavimosi kontekste ir palyginimą su kardinaliai besiskiriančiais režimais kitose valstybėse. Temos objektas – politiniai teisiniai režimai, tikslas - išanalizuoti egzistuojančius politinius teisinius režimus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti, susisteminti ir pateikti valstybinio valdymo formas; išanalizuoti ir susisteminti politinių režimų sampratą, pateikti jų diferencijacijas ir formas; atlikti du empirinius tyrimus: išanalizuoti politinio režimo kaitą Lietuvoje, lyginant XX amžiaus konstitucijų kaitą, bei palyginti trijų užsienio valstybių (JAV, Baltarusijos ir Š. Korėjos) politinius režimus. Pagal savo valdymo formą, kuri yra teisinė kategorija ir suponuoja valstybinės santvarkos gaires, valstybės gali būti skirstomos į monarchijas ir respublikas. Respublikos gali būti reprezentacinės/atstovaujamosios ir tiesioginės demokratijos. Konstituciniu požiūriu respublikos gali būti išskiriamos į parlamentinę ir prezidentinę valdymo formas. Taip pat egzistuoja mišrios valdymo formos, kurios turi tiek parlamentinės, tiek prezidentinės valdymo formos apraiškų. Valstybės skiriamos ir pagal santvarkos formas: vientisos (unitarinės), federacinės ir konfederacija. Valstybinio valdymo formos reikšmė priklauso nuo konstitucinės prigimties, kuri nustato valstybės valdžios šaltinį. Politinis režimas – valstybės aparato metodai piliečiams valdyti, politinės sistemos funkcionavimo būdas. Politiniai režimai gali būti klasifikuojami: normatyviniai, ekonominiai, politiniai, kultūriniai, socialiniai arba mišrūs. Daugiausia politiniai režimai skirstomi į demokratinius ir nedemokratinius. Nedemokratiniai režimai skirstomi į autoritarinius ir totalitarinius. Politinio režimo įsitvirtinimą lemia konkrečios šalies istorinė raida, tradicijos, vertybinės orientacijos, geopolitinė padėtis ar politinio lyderio asmeninės savybės. Išanalizavus Lietuvos XX amžiaus konstitucijas darytina išvada, kad politinis režimas Lietuvoje kito nuo demokratinio iki netgi autoritarinio, o šių laikų Lietuva yra valdoma remiantis tarpukario nepriklausomos Lietuvos demokratinėmis idėjomis. Demokratija buvo įtvirtinta pirmosiose valstybės konstitucijose (1922, su išlygom 1928), pakeista autoritariniu valdymu tarpukario laikotarpiu (1938), ir atkurta atgavus Nepriklausomybę (1992 metų Konstitucija), kai buvo įtvirtintas konstitucinis valdymas. Išnagrinėti trys skirtingų užsienio valstybių politiniai režimai leidžia teigti, kad JAV yra įtvirtintos fundamentalios konstitucionalizmo idėjos; Baltarusijos politiniam režimui nors ir būdinga konstitucinė valstybės sąranga, tačiau tikrasis politinis režimas yra paremtas vieno asmens autoritariniu valdymu, įtvirtintu konstitucijoje ir kuris išlaiko demokratijos idėjų balansą autoritariniame režime; Šiaurės Korėjos politiniam režimui yra taip pat būdinga konstitucinė valstybinio valdymo sąranga, tačiau galiojančioje konstitucijoje yra įtvirtintos tik socialinės ir ekonominės piliečių teisės, tačiau ne politinės ar pilietinės, būdingos demokratinėms valstybėms. Darbas sudarytas iš įvado, keturių dalių, išvadų ir naudotos literatūros sąrašo bei santraukos lietuvių ir anglų kalbomis.
Political systems doesn‘t limit government enforcement mode. Adoption of political regime implies its implementation into legitimacy. Definition of political regime and its enforcement is a very important issue for every single state. The analysis of regime implied into legitimacy of particular state helps us understand political process and political ruling. The actuality of this theme mostly relies on the analysis of states’ political regime and its development through historical, political and national changes. Object of this work is political regimes, and its aim - to analyse political regimes that exists in world. Main tasks given – to analyse and systematically present main state governing forms, fully analyse concept of political regimes, to present its’ differentiations and forms, also – to provide two empirical research: to analyse the impact of development of political regime in Lithuania, analysing its Constitutions in XX century and to analyse three various political regimes – ones existing in USA, Belarus and North Korea. States might be divided into republics and monarchies. Republics – presidential (representative) or direct democracy. Analysing republics by constitutional approach it may be also divided into parliamentary or presidential governing forms. Though mixed forms also exists. States, relying on theoretical approach and governing form may be also distinguished: unitary, federation and confederation. The governing regime depends on constitutional background that sets state’s government. Political regime – methods of governing. They may be distinguished: normative, economical political, cultural, social or mixed. But mostly these regimes are distinguished into democratic or nondemocratic. Nondemocratic are also distinguished into authoritarian and totalitarian. Development of political regime mostly depends on the states’ historical development, traditions, values, geopolitics or political leader. After analysing Lithuanian XX c. Constitutions, we conclude, that political regime developed from democratic to authoritarian, and nowadays – it’s again democracy, that was established in the 1922 years’ Constitution (with exceptions also in 1928), changed to authoritarian governing in 1938 and restored after Independency (1992). Three different foreign political regimes let us to conclude, that USA is a presenter of fundamental constitutionalism, Belarus is a state, that though has constitution but its’ regime is authoritarian, and North Korea has totalitarian political regime. Master thesis consists of introduction, four parts, conclusions, list of used literature and summaries, in Lithuanian and English.