Ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymas

Finansų valdymo magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali pirmiausia todėl, kad ilgalaikio turto efektyvumo valdymo klausimas nėra plačiai išnagrinėtas literatūroje, sunku surasti priemonių ir metodų, kurie leistų ne tik nusistatyti esamą efektyvumo lygį, bet ir priimti naudingus sprendimus įmonėje. Negalima teigti, kad ilgalaikio turto efektyvumas yra visiškai nauja tema, tačiau tiek teorijoje, tiek praktikoje ji nebuvo nagrinėjama kaip atskira įmonės veiklos procesų dalis, kuriai gali būti taikomos efektyvumo valdymo priemonės. Pagrindinė tyrimo problema - kaip valdyti ilgalaikio turto efektyvumą įmonėse (ypač mažose), kad šio proceso generuojami kaštai nebūtų didesni nei surastų sprendimų įgyvendinimo atveju atnešama nauda. Tyrimo tikslas- ilgalaikio turto naudojimo efektyvumas. Tyrimo uždaviniai: 7. Išanalizuoti literatūroje pateikiamą ilgalaikio turto efektyvumo sampratą, skirtingų autorių interpretacijas. 8. Išanalizuoti ilgalaikio turto sudėtį, išskiriant svarbiausias dalis, kurių valdymas turi didžiausią įtaką efektyvumą apibūdinančių rodiklių skaičiavimui. 9. Sudaryti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo universalų modelį, kuriuo remiantis būtų galima išanalizuoti, įvertinti ir valdyti turto efektyvumo lygį įmonėse. 10. Išanalizuoti įvairius ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą apibūdinančius rodiklius, pateikti jų skaičiavimo formules, bei paaiškinti apskaičiuotų verčių reikšmę, vertinant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą. 11. Suformuluoti rekomendacijas ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo didinimui verslo įmonėse ir siūlymus į kokius ne finansinius aspektus reiktų atsižvelgti, renkantis ilgalaikio turto valdymo sprendimus, ir nustatyti, kas gali kliudyti efektyviai valdyti turtą . 12. Sudaryto modelio pavyzdžiu, atlikti TEO LT, AB ilgalaikio turto analizę ir nustatyti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo lygį įmonėje bei pateikti rekomendacijas, kuriomis remiantis būtų galima eliminuoti efektyvumo augimą stabdančius veiksnius. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, loginė analizė ir sintezė, palyginamoji analizė, loginio ir grafinio modeliavimo metodai, dokumentų analizė, įmonės veiklos procesų stebėjimas, pokalbiai su vadovais, profesinės patirties apibendrinimas. Tyrimo šaltiniai – Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, verslo apskaitos standartai, kiti teisės aktai, užsienio ir lietuvių autorių mokslinės publikacijos, vidiniai nagrinėjamos įmonės dokumentai ir viešai publikuojamos konsoliduotų finansinių ataskaitų duomenys. Darbo hipotezė – besikeičiantys įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą apibūdinantys rodikliai ne visada yra susiję su realių pokyčių efektu ilgalaikio turto efektyvumui. Šiame darbe daugiausia dėmesio skiriama praktiniam ilgalaikio turto efektyvumo didinimui, todėl remiantis efektyvumo sampratos esme ir nustačius svarbiausias ilgalaikio turto dalis įmonėje, sudarytas universalus ilgalaikio turto valdymo modelis, kuris gali būti naudojamas daugelyje įmonių. Pateiktame modelyje daug dėmesio skiriama analizės etapui, nes priklausomai nuo teisingo neefektyvumą lemiančių veiksnių identifikavimo, galima pritaikyti realius sprendimus arba pašalinti kliūtis efektyvumo didinimui. Ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo modelio pavyzdžiu išanalizuota viena didžiausių šalies įmonių ir pateikti pasiūlymai, kokiomis priemonėmis būtų galima pasiekti geresnių rezultatų. Pagrindinės darbo išvados: 1. Apibendrinant įvairių autorių nuomones, galima daryti išvadą, kad ilgalaikio turto efektyvumas gali būti apibrėžiamas įvairiai, tačiau visais atvejais yra būtinas iš vykdomos veiklos gaunamo ar gautino rezultato (efekto) palyginimas su tam rezultatui gauti reikalingomis sąnaudomis. 2. Didžiausia ir svarbiausia įmonės ilgalaikio turto dalis yra ilgalaikis materialus turtas- jam turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys, siekiant didinti jo naudojimo efektyvumą. 3. Sudarytas efektyvumo valdymo modelis negali nurodyti griežtų efektyvinimo sričių, nes ši įmonės turto dalis yra daugialypė ir susijusi su įmonės specifika, tačiau siekiant maksimaliai gerų rezultatų reikia efektyvimo procesą vykdyti nuosekliai, pradedant nuo išsamios analizės, baigiant sprendimų diegimu ir pasiektų rezultatų išlaikymu. 4. TEO LT, AB ilgalaikis turtas yra naudojamas pakankamai efektyviai, daugelis pritaikytų sprendimų gali būti naudojami kaip pavyzdžiai kitų įmonių veikloje, tačiau joje būtina diegti sprendimus susijusius su pasiekto efektyvumo lygio palaikymu, tobulinti kontrolės funkciją bei daugiau dėmesio skirti tinkamam ilgalaikio turto apskaitymui ir inventorizacijai. 5. Remiantis praktiniais pavyzdžiais ir rodiklių analizės metu pateiktais vertinimais, galima daryti išvadą, kad hipotezė iš esmės pasitvirtino, nes daugeliu atveju rodikliai yra tinkama priemonė manipuliacijoms ir jais gali būti siekiama parodyti realybės neatitinkantį ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumą. Visos darbo metu padarytos išvados ir pastebėjimai, tarp jų ir tie, kurie dėl informacijos konfidencialumo nebuvo pateikti darbe, buvo pristatyti įmonės vadovams susijusiems su efektyvumo valdymo procesu. Daugelis pateiktų išvadų, jų nuomone, atitinka įmonės politiką ir gali būti realiai pritaikyti TEO LT, AB veikloje.

The topic of Master’s degree Finance Management programme is of primarily interest because of long term assets efficiency and management has not been extensively analyzed in literature, it is difficult to find tools and methods that will not only enables one to measure current level of efficiency, but also provides beneficial solutions for the company. One cannot claim that long-term assets efficiency is a brand new topic, but in both theory and practice it is not treated as a separate part of company operating procedures, for which several efficiency management tools should/ could be applied. The main issue of the research is to find a way to manage the efficiency of long term assets in enterprises (especially small/ medium size) so that implemented solutions would generate higher benefits than costs. The aim of research is long term assets efficiency. Main tasks are: 1. To analyze the concept of long term assets efficiency presented in literature, as well as different interpretations of several authors. 2. To analyze structure of long-term assets, highlighting those parts which management may have greatest impact on the calculations of efficiency indicator. 3. To create general/ all purpose/ universal model for long term assets efficiency which shall let to analyze, evaluate and manage assets efficiency level in enterprises/ corporates. 4. To analyze various indicators that are used to calculate long term asset efficiency, to present formulas of these indicators and explain the meaning of the estimated values. 5. Make recommendations for long-term assets efficiency increase and suggestions to any non-financial aspects that should be considered when choosing long term asset management solutions, and to determine problems/ issues which can interfere with efficient assets management. 6. To analyze TEO LT, AB long term assets according to created model and to estimate assets efficiency level within the organization, as well as make recommendations for elimination of factors that have negative impact on growth of efficiency. Following research methods was used: analysis of scientific literature, logical analysis and synthesis, comparative analysis, techniques of logical and graphical modelling, documentation analysis, monitoring of enterprise business processes, interviews with managers and professional experience. Sources of research: Republic of Lithuania Law on Financial statements of entities, business accounting standards and other legislation documents; publications of foreign and Lithuanian authors, internal company documents and information from published consolidated financial statements. Research hypothesis: changing indicators that describe long term assets efficiency are not always related to the actual effect of changes in long term assets efficiency. This paper focuses on the practical efficiency growth of long term assets. Therefore, based on the concept of efficiency and after identification of most important long term assets of the company universal/ all-purpose/ general long term assets management model, which can be used in various companies, was established. The presented model focuses on the analysis itself, as only after successful identification of factors that have negative impact on efficiency, actual/ real solutions may be proposed and applied. Main conclusions: 1. To sum up opinions of various authors, long term assets efficiency can be defined differently, however one shall always evaluate ongoing activities revenue with the expenses necessary for the results obtained. 2. The largest and most important part of the company long term assets are tangible assets, therefore special attention should be paid in order to increase its employment efficiency. 3. Established / created efficiency management model can not indicate strict rules as this part of company assets is multifunctional and related to the specifics of the company. However, in order to get maximum results, efficiency process shall be sequential, starting with a comprehensive analysis and ending with solutions implemenation and maintenance of the results achieved. 4. TEO LT, AB, long term assets are used efficiently/ effectively; many tailored solutions can be used as examples for other companies. However it is necessary to implement solutions related to maintenance of reached efficiency level, improve controling and to focus on the proper long-term assets accountance/ accounting and inventory. 5. Based on practical examples and indicators analysis, it can be concluded that the hypothesis was confirmed, because in many cases, indicators are an appropriate instrument for manipulations and they can be used to show long-term assets efficiency level that does not necessarily meet the reality.