Prosocial behaviour in adolescence: its development and relation to attachment to school, teacher support and open classroom climate for discussions
Bandzevičienė, Rita | Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman |
Bukšnytė, Loreta | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Justickis, Viktoras | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Kepalaitė, Albina | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Pukinskaitė, Rūta | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Development of prosocial behaviour in late adolescence and role of attachment to school, teacher support and open classroom climate for discussions on prosocial participation are investigated in this dissertation work. Aiming at explaining prosocial participation development in adolescence, four time measurements longitudinal research was designed. The results of the prosocial participation developmental trajectories are analysed basing on the variables oriented and person oriented approaches. Person oriented approach was also applied to clarify how attachment to school, perceived teacher support and open classroom climate for discussions acting together are contributing to the expression of prosocial participation. The results could be useful for the personnel of schools and all the educational system as it enables to more clearly understand how the teachers creating positive, supporting relationship within tolerant environment with the students of higher grades, can contribute to develop the democratic youth ready to be involved into social and public life. The more clear understanding of heterogeneity of prosocial participation developmental trajectories can help the educators to take into consideration the individual differences of prosocial developmental trajectories and apply the methods corresponding to individual needs.
Disertacijoje nagrinėjama prosocialaus elgesio raida vėlyvosios paauglystės laikotarpiu bei prieraišumo mokyklai, suvokiamos mokytojų paramos ir atviro diskusijoms klimato klasėje vaidmuo prosocialaus dalyvavimo raiškai. Siekiant išnagrinėti prosocialaus dalyvavimo raidą, buvo atliktas keturių matavimų tęstinis tyrimas. Prosocialaus dalyvavimo raidos trajektorijos nagrinėjamos remiantis požiūriu, orientuotu į kintamuosius, ir požiūriu, orientuotu į asmenį. Į asmenį orientuotas požiūris pritaikytas ir siekiant išsiaiškinti, kaip prieraišumas mokyklai, suvokiama mokytojų parama ir atviras diskusijoms klimatas klasėje veikdami kartu gali prisidėti prie prosocialaus dalyvavimo raiškos. Rezultatai gali padėti mokyklos personalui, švietimo sistemos darbuotojams aiškiau suprasti, kaip mokytojai, kurdami pozityvius, palaikančius santykius tolerantiškoje aplinkoje su vyresnių klasių moksleiviais, gali prisidėti prie demokratiško jaunimo, pasiruošusio aktyviai įsitraukti į socialinį ir visuomeninį gyvenimą, ugdymo, o aiškesnis prosocialaus dalyvavimo raidos trajektorijų heterogeniškumo supratimas gali padėti geriau suprasti, kad kuriant ir įgyvendinant programas, skatinančias jaunimo raidą, reikia atsižvelgti į individualius prosocialaus dalyvavimo raidos skirtumus ir taikyti metodus, kurie atitiktų individualius poreikius.