Europos Sąjungos transporto politika: kelių transporto veiklos priežiūra, užtikrinant konkurencingumą bei eismo saugą
Pleškienė, Asta |
Paulikas, Vygandas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kulakauskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Liekis, Šarūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Janužytė, Audronė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Geleževičius, Rimgaudas | Recenzentas / Rewiewer |
Matonytė, Irmina | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
ES transporto politika siekiama sukurti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos poreikius atitinkančias transporto sistemas, kurios užtikrina Europos gerovę. Transporto sektorius turi tiesioginės įtakos ekonomikos augimui per pamatinių bendrosios rinkos principų – laisvo žmonių, prekių, paslaugų judėjimo – įgyvendinimą. Didžiausia vežimo dalis ES viduje vyksta keliais, jais vežama 44 procentai krovinių ir 85 procentai keleivių, transporto priemonių kasmet padaugėja 3 milijonais. Taip sparčiai augant kelių transporto sektoriui, daugėjant rinkos dalyvių bei aštrėjant konkurencijai tarp vežėjų, vis didesnis dėmesys skiriamas kelių transporto kontrolei. Darbe keliama problema – vežėjų valstybinės priežiūros galimybės, užtikrinant eismo saugą bei vienodas konkurencijos sąlygas visiems kelių transporto paslaugas teikiantiems rinkos dalyviams. Darbo tikslas yra apibrėžtas sisteminiu požiūriu ištirti ir įvertinti vienodų konkurencijos sąlygų užtikrinimo galimybes visiems kelių transporto paslaugas teikiantiems rinkos dalyviams. Naudojami tyrimo metodai: dokumentų analizė teisės aktų tyrimui, nustatant naujai įsigaliojusių teisės aktų poveikį; aprašomosios statistikos metodas – pateikti kiekybiniams ir kokybiniams kontrolės rezultatams; lyginimo metodas, siekiant atskleisti esminių veiksnių, įtakojančių kelių transporto sąlygų gerinimą, tarpusavio sąveikas, priklausomybę. Darbą sudaro trys skyriai. Pirmasis skyrius skirtas ES transporto politikos apžvalgai, nusakant pagrindinius politikos tikslus, aprašant įgyvendinimo mechanizmus, apibūdinant institucijas, formuojančias bei įgyvendinančias transporto politiką, detaliau aptariamas ES kelių transporto sektoriaus socialinis reglamentavimas bei aplinkosauginiai reikalavimai. Antrajame skyriuje analizuojama, kaip bendroji transporto politika įgyvendinama Lietuvoje, atskirai nagrinėjami kelių transporto sektoriaus valstybinio reguliavimo priežiūros ir kontrolės pagrindiniai objektai, pristatomi ES finansinių injekcijų formuojant Lietuvos kelių transporto politiką įgyvendinimo būdai ir galimybės. Trečiajame skyriuje pateikta veiklos priežiūros, užtikrinančios vienodas ir palankias kelių transporto verslo sąlygas bei eismo saugą keliuose, analizė, kuria siekiama atskleisti, kaip pakito kontrolės veiksmų kokybė bei kiekybė, supaprastinus, išaiškinus ir atnaujinus reikalavimų vykdymo priežiūros prioritetus. Remiantis atliktu tyrimu, galima konstatuoti, kad ES socialiniai teisės aktai, reglamentuojantys vairuotojų darbo sąlygas ir profesinę kvalifikaciją, padėjo sukurti vienodą rinkos aplinką. Tai vienas esminių faktorių siekiant užtikrinti ne tik sąžiningą konkurenciją, bet ir eismo saugą keliuose. Todėl ES valstybių kontrolės institucijos, skatindamos socialinę pažangą, ypatingą dėmesį privalo skirti vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo kontrolei.
European Union (EU) transport policy aims at creating appropriate transport systems that meets economical, social and environmental demands and improves the wealth of Europe. Transport in general and roads in particular play an economic role of prime importance in modern economies by implementing the free movement of persons, goods and services. Road transport’s inland market share is the largest with carrying 44 percent of goods and 85 percent of passengers and keeps increasing with 3 million vehicles per year. In a highly competitive market, in which companies are under pressure to keep costs to a minimum, action must be taken to improve compliance with essential rules. Compliance with the provisions cannot be enforced unless proper and effective control is brought to bear. This study aims at pointing out the enforcement’s abilities to ensure that the working time rules are applied and enforced uniformly and fairly throughout the Union to avoid any distortion of competition. The following methods of research was used in the study: analysis of documents for studying the legislation, descriptive statistics for presenting quantitative and qualitative results of control, comparison method for developing essential factors that makes influence improving road transport conditions, their reciprocity and dependence. There are three main parts in the study. The first one proposes the review of EU transport policy with its main aims, goals, implementing tools as well as description of institutions that makes transport policy, the elaboration of social legislation on road transport sector, environmental requirements. The second part makes analysis of the place of the national state in the common EU transport policy, introduces the financial EU assistance to Lithuanian road transport and defines the main enforcement and control objectives of Lithuanian road transport’s sector. Analysis on enforcement of EU road transport activity which is aimed to create equal and favourable competition conditions for free and secure transportation of passengers and goods was determined in the third part of the study. The analysis shows how does the quality and quantity of the control has changed after social legislation was simplified, clarified and renewed. It has been identified in the research that only with a more coherent set of rules there can be greater respect for EU social norms. The harmonisation of certain social legislation relating to road transport sought to harmonise the conditions of competition, to improve working conditions and road safety. In order to promote social progress and improve road safety, each enforcement authority of EU should focus control ever more strongly on observing the driving and rest regime.