Kultūros srities valdymas kaip administracinės teisės objektas

Tiriamojo darbo aktualumas ir problematiškumas Per daugiau kaip septyniolika nepriklausomybės metų Lietuva ekonominėje, teisinėje bei sociokultūrinėje srityse išgyveno daug plėtros ir novacijų procesų, kilo „pilietinis“ – „regioninis“ atgimimas, dažniausiai skatinamas ir vadovaujamas kultūros politikos. Įsivyraujanti globalizacija, naujų socialinių koncepcijų formavimosi etapas įnešė daug naujo į žmogaus, visuomenės, valstybės kaitos sampratą bei pateikė naują kultūros socialinį statusą, kuris atspindimas įvairiuose socialiniuose procesuose, taip pat ir teisėje. Taigi kultūra yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, kurios sąsajos su teise ir jos teisinis reguliavimas grindžiamas ne tik atitinkamais bendriausiais dėsningumais, tačiau ir išskirtine specifika. Visuomeninių santykių turinio kaitos sąlygomis žmogus, visuomenė ir valstybė ima kelti probleminius klausimus tiek kultūrai, tiek ir teisei, dėl to kinta įpročiai, nyksta buvęs kultūrinis tapatumas, atsiranda naujos gyvenimo tendencijos. Vykstantys socialiniai pokyčiai susaistomi su kultūrine motyvacija, taigi kultūra tampa aktualiu visuomenės kaitos veiksniu bei esmine socialinių pokyčių priežastimi, kartu lemiančia ir teisės adaptacinę kaitą. Taigi, kultūra tapo veiksminga socialinio gyvenimo, tame tarpe ir teisės raidos, skatintoja. Kartu ji - labai svarbi žmogaus asmenybės socialinės bei teisinės brandos priemonė ir vienas iš esminių visuomenės ir valstybės demokratinės plėtros instrumentų. Tačiau tikslingą ir veiksmingą kultūros pritaikymą viešajam interesui užtikrinti gali tik valstybė, panaudodama įvairias socialines ir teisines priemones. Todėl viešojo administravimo požiūriu, ypač jame kaip valdymo instrumentui reiškiantis administracinei teisei, labai svarbu tiksliau apibrėžti valdomo objekto sąvoką. Tai leidžia nustatyti, šiuo atveju kultūros, viešojo administravimo ribas bei sukuria veiksmingas poveikio kultūrai socialines - teisines funkcionavimo sąlygas, optimizuoja jos teisinį reguliavimą. Kultūros apibrėžimų raida iš esmės yra kintančių sociumo intelektualinių poreikių tenkinimo pasekmė, šie poreikiai savo ruožtu yra visuomenės evoliucijos pasekmė. Be to, kultūros samprata priklauso nuo visuomeninių santykių ir reiškinių tyrinėjimo pjūvių ir lygmens. Todėl apibrėžimo pasirinkimas yra labai svarbus analizuojant ir kuriant administracinius teisinius kultūros valdymo instrumentus. Per kultūros sampratos turinio analizę galima detaliau numatyti kultūros ir teisės sąveiką. Kadangi kultūra socialine prasme yra daugialypė, jos tyrimo ypatumai, reikšmingi teisei, turi būti orientuoti į kompleksinį požiūrį, taip pat būtina ištirti kultūros santykį su visomis visuomenės kaitos apraiškomis, procesais, sritimis. Tokia analizė atskleistų kultūros vertybių ir normų poveikio sociokultūrinei kaitai ypatumus, nurodytų galimus šių vertybių ir normų teisės objektyvacijos orientyrus. Kintanti sociokultūrinė situacija šiuolaikinėje visuomenėje bei iš jos kylančios problemos ir prieštaravimai reikalauja visapusiškos teorinės analizės bei ja pagrįstų valdymo sprendimų. Naujos kokybės kultūros neįmanoma pasiekti be kultūros srities valdymo sistemos pertvarkos, kuri turėtų stimuliuoti naujas kultūros struktūras ir veiklos formas, sukurti maksimalias galimybes naujiems kultūros institutams bei diegti novacijas administracinės teisės šakoje. Kardinaliems pokyčiams būtinas teorinis pagrindimas, empiriškai patikrintas nuoseklių veiksmų algoritmas, besiremiantis į konceptualų pagrindą, susijusį su visos visuomenės interesais. Toks algoritmas reikalingas būtent kultūros sferoje, kuri savo prigimtimi yra savireguoliuojanti sistema, nepriimanti griežto tiesioginio administracinio poveikio. Pamatiniu teoriniu postulatu vis tik yra tezė, teigianti, kad kultūra – objektyviai valdoma sistema. Administruodama kultūrą, valstybė dažnai neadekvačiai ir ne laiku reaguoja į aplinkos kaitą. Sisteminiu požiūriu nėra tinkamai suderinami atskiri administracinės teisės elementai: teisės doktrina, norma, teisės principai. Dažni prieštaravimai makro lygmenyje tarp socialinių kultūros strateginių dokumentų ir atitinkamais kultūros klausimais susijusių teisės doktrinų. Taip genetiškai užprogramuojamas teisės normos neatitikimas žmonių objektyviems poreikiams. Dėl to reguliuotinos kultūros apraiškos visuomenėje aplenkia tam tikros reguliuojamos kultūros srities teisės normomis sukurtus valdymo institucijų veiklos stereotipus. Esant tokioms socialinėms - politinėms ir ekonominėms sąlygoms šiuolaikinėje visuomenėje aktuali yra naujų kultūros, kaip valstybės reguliuojamos srities, valdymo formų ir metodų paieška, nuolatinė kultūros atsinaujinimo mechanizmo analizė, būsimų problemų numatymas ir atitinkamos administracinių teisinių poveikių sistemos metodologijos sukūrimas. Būtent šių veiksmų pasekoje pakiltų kultūros vystymosi kokybė, o kryptinga nacionalinės kultūros plėtra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta valstybės prioritetu, turėtų suvienyti visuomenės pastangas užtikrinant tautos kūrybinių galių stiprėjimą. Disertacinio tyrimo objektas Kultūros srities valstybinio valdymo sistema, administraciniu – teisiniu požiūriu, o taip pat kultūros administracinių subjektų teisinį statusą apibrėžiančios teisės normos ir praktikoje susiklostę administraciniai teisiniai santykiai. Disertacinio tyrimo tikslas Atskleisti kultūros srities teisines vertybes bei valdymo rezervus, kurie sudarytų prielaidas visuomenės evoliucijai kultūros sferoje; įvertinti Lietuvos kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo proceso ypatybes, identifikuoti priežastis, trukdančias realizuoti efektyvią kultūros politiką, atitinkančią visuomenės lūkesčius, bei parengti pasiūlymus negatyvių procesų eliminavimui. Disertacinio tyrimo uždaviniai Darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: įvertinti kultūros vaidmenį žmogaus, visuomenės, valstybės kaitoje ir kultūros vertybinę bei reguliacinę funkcijas kaip administracinės teisės objektyvacijos rezervą; įvertinti kultūrą ne tik kaip reiškinį, tačiau ir kaip evoliucionuojančios visuomenės funkcionavimo daugialypę aplinką bei atkleisti kultūros ir teisės sąveiką; pateikti kultūros sampratą, vartotiną nagrinėjant kultūros valstybinio reguliavimo problemas bei atskleisti kultūros atsinaujinimo esmę - tai yra veiklos transliacijos ir reprodukcijos kultūros srityje mechanizmus; siekiant atsižvelgti į nuolat kintančios kultūros ir teisės sąveikos aspektus šiuolaikiniame pasaulyje, įvertinti kultūros valdymo politikos raidos ir vystymosi tendencijas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bei teisiniu ir vadybiniu aspektais atlikti kultūros valdymo įvairiose šalyse lyginamąją analizę; išanalizuoti Lietuvos kultūros valdymo proceso dalyvių veiklą administracinės teisės įstatyminėje bazėje; išnagrinėti kultūros finansavimo sistemos ypatumus bei nustatyti kultūros finansavimo lygmenis, principus ir kylančias problemas; įvertinti valstybės reguliuojamos kultūros srities mokestinę aplinką administracinės teisės įstatyminėje bazėje. Tiriamojo darbo praktinė reikšmė Šio tiriamojo darbo praktinė reikšmė yra tiesiogiai susijusi su mokslinio darbo aktualumu. Išsamiai įvertinus kultūrą kaip valdomą objektą viešojo administravimo požiūriu, ypač kai jame kaip valdymo instrumentas reiškiasi administracinė teisė, galima nustatyti kultūros viešojo administravimo ribas bei sukurti veiksmingas poveikių kultūrai socialines teisines funkcionavimo sąlygas, o tai optimizuotų jos teisinį reguliavimą. Pateiktas kultūros reprodukcijos modelis, kaip demokratinės visuomenės evoliucijos sąlyga, apibrėžiamas kaip subjektyvizuota veikla kuriant, plečiant (multiplikuojant) ir panaudojant kultūros gėrybes ir paslaugas. Pateiktos kultūros reiškinių reprodukcijos schemos evoliucionuojančioje visuomenėje sudaro prielaidas nustatyti kultūros gėrybių ir paslaugų teisines vertybes bei jas materializuoti administracinės teisės principuose, teisės doktrinoje bei norminiuose aktuose. Išanalizavus valdymo ribas kultūros sferoje galima teigti, kad nacionalinė kultūra, kaip sudėtinga dinaminė sistema su savireguliacijos ir valdymo komponentais bei globaliais poveikiais turi būti analizuojama ir orientuojama valstybinių institucijų, kad išlaikyti savąjį identitetą. Kartu užtikrinant demokratinės valstybės ir atviros visuomenės prioritetus. Ginamieji disertacinio tyrimo teiginiai ( hipotezės) Hipotezė Nr. 1. Šiuolaikinė valstybė, visuomenė ir žmogus išgyvena visuotinės socialinės transformacijos sąlygas. Tuo tarpu kultūra buvo ir yra aktualus visuomenės kaitos veiksnys, socialinių pokyčių esminė priežastis, kartu lemianti ir teisės adaptacinę kaitą. Taigi kultūra yra visuomenės ir valstybės demokratinės plėtros instrumentas, o taip pat labai svarbi žmogaus asmenybės socialinės bei teisinės brandos priemonė. Tačiau tik valstybė, panaudodama įvairias socialines ir teisines priemones gali užtikrinti kultūros pritaikymą viešajam interesui. Todėl viešojo administravimo požiūriu, ypač kuomet kaip valdymo instrumentas reiškiasi administracinė teisė, labai svarbu kaip galima tiksliau apibrėžti valdomo objekto sąvoką. Kultūros sąvokos apibrėžties formulavimas viešojo administravimo požiūriu leidžia nustatyti kultūros valstybinio reguliavimo ribas bei sukuria prielaidas optimizuoti jos teisinį reguliavimą. Hipotezė Nr. 2 Administruodama kultūrą valstybė dažnai neadekvačiai ir ne laiku reaguoja į aplinkos kaitą. Kultūros srityje sisteminiu požiūriu nėra tinkamai suderinami atskiri administracinės teisės elementai: teisės principai, teisės doktrina, teisės norma. Dažnai atsiranda prieštaravimai makrolygmenyje tarp kultūros strateginių dokumentų ir teisės doktrinos, suponuojančios kultūros visuomeninių santykių teisinį reglamentavimą. Taip genetiškai užprogramuojamas teisės normos neatitikimas objektyviems žmonių poreikiams. Dėl to kai kurios kultūros apraiškos visuomenėje neretai aplenkia reguliuojamos kultūros srities teisės normomis sukurtus valdymo institucijų veiklos stereotipus. Šiuo požiūriu kultūra ir jos reguliuotinos reprodukci

The problem and topicality of the research. During more than seventeen years of independence Lithuania has experienced a lot of processes of development and novelty in economical, legal and socio-cultural spheres, there has emerged “civil”-“regional” rebirth that has been most frequently encouraged and led by the cultural policy. The settled globalization levels cultural values, weakens or at least already controls national identity. Sparing development trends are getting more and more developed as well as economical growth effects the materialization in the society that causes plenty of social and cultural issues. The role of culture is very significant in this process not only due to such qualitative signs of life as the standard of living, human rights, equal possibilities and civil human values, but as well as an objective factor – qualitatively indicated contribution of mankind advance and its index. There are important three following issues: cultural contribution towards the treasury of mankind wisdom; economical and social issues related to culture; the function of an enabling and authorizing means as human’s property. The culture has turned into a complex political, social and economical part in the development of society that often stimulates novelties and urges social and economical development of national powers. Culture and art are inalterable tolls of state politics those join and develop the society as well as induce its creativity and openness, persuasively represents the state and aid nations at the cognition of each other and their agreement. The new formation stage of social conceptions have contributed a lot of new issues towards the concept of change in human, society and state as well as have provided with a new cultural social status that is reflected in versatile social processes as well as in law. Thus culture is inseparable part of our life the legal interface of that and legal regulation is grounded not just under relevant most common regularities but under its exclusive particularities too. During the alteration conditions of social relationship content human, society and state start inducing issues for both culture and law. Consequently, habits are changing, previous cultural identity is being lost and the state starts evolving issues to both culture and law concerning the reason for the change of habits, loss of previous cultural identity and appearance of new trends in life. The undergoing social changes are bound to cultural motivation. As a result culture becomes a topical factor in social change as well as the basic cause for social changes and both of them affect adaptable shift in law. The law is changing as a certain cultural manifestation as well as autonomous social phenomenon that possess its particular functions. Accordingly, culture has become an effective stimulus of social life including legal development. Thereby it is a very significant human‘s social and legal means of maturity and one of the key social and state democratic development tools. However, only the state can ensure a purposive and effective adjustment of culture towards the public interest while applying different social and legal means. Thus under the view of public administration and especially in it as a control tool for administrative law, it is very significant to define more precisely the concept of the object to be managed. That enables the identification of boundaries for culture and public administration in this case and creates effective social-legal functioning conditions for the influence on culture as well as optimizes its legal regulation. The evolution of the definitions of culture is basically the consequence of changeable intellectual satisfaction of needs in a society and as a result the following needs are the outcome of social evolution. Besides, the concept of culture depends on research sections and levels of social relationship as well as on phenomena. Thus the choice of the definition is very important while analyzing and creating administrative legal control tools of the culture. During the content analysis of the cultural concept it is possible to foresee the interaction of culture and law in detail. For culture is multiple under the social point of view, its research peculiarities are meaningful to the law and have to be directed towards a complex approach as well as it is needed to investigate its relation towards other social alternation manifestations, processes and spheres. Such an analysis would reveal the peculiarities of the cultural values and standards influence on socio-cultural change as well as would identify possible legal objectiveness guidelines for the following values and standards. The changeable socio-cultural situation in modern society as well as issues and controdiction arising from them require reciprocal theoretic analysis and managerial solutions based on it. New quality culture can not be achieved without the reconstruction of the control system in the cultural field that should stimulate framework and activity forms of the culture as well as create maximal possibilities for new cultural institutes and implement novelties in the field of the administrative law. The theoretic grounding is required for core changes as well as empirically tested algorithm of consequent actions that focuses on the conceptual base, related to the interests of the whole society. Such an algorithm is necessary especially in the cultural sphere that under its nature is self-regulatory system that does not accept strict direct administrative affect. The thesis that claims that culture is an objectively controlled system is the fundamental theoretic postulate. While administrating the culture, the state usually reacts towards environmental changes inadequately and not in time. Separate elements of the law are not relevantly adjusted under the systematic approach: the doctrine of law, standard and legal principles. There are frequent controdictions between social cultural strategic documents and the doctrines, related under relevant cultural issues in the macro level. In such a way the irrelevance of legal standards towards humans’ objective needs is programmed genetically. Thus the regulated cultural manifestations in the society overtake the activity stereotypes of the regulatory institutions, created via legal standards of the certain regulated cultural sphere. In presence of the following social-political and economical conditions in the modern society, a topical issue is the search for new cultures as administrative forms and methods in the state regulatory sphere as well as the continuous analysis of cultural refreshment technique, the foreseeing of future issues and designing of relevant methodology for legal administrative system of outcome. Precisely under the consequence of the following factors, the quality of cultural development would increase, and the purposeful development of national culture, approved under the state priority by the government of the Republic of Lithuania, should unify social efforts while ensuring the strengthening of creative power of the nation. The object of the study. The state control system of the cultural sphere under administrative-legal approach as well legal standards that define the legal status of administrative cultural subjects, and administrative legal links that have emerged in the practice. The aim of the study. To reveal legal values as well as managerial reserves of the cultural sphere that would provide with presumptions concerning the social evolution in the cultural sphere; to assess the peculiarities of the formation and implementation process of the Lithuanian cultural policy, identify reasons that interfere the realisation of the effective cultural policy that meets the social expectations and provide with suggestion for the elimination of negative processes. The tasks of the study. The tasks induced in order to achieve the aim of the study: 1. To assess the role of the culture concerning in the human, social, state change as well as valuable and regulatory functions of the culture as an objectiveness reserve of administrative law; 2. To assess culture not only as a phenomenon, however as multiple functioning environment of evolving society and reveal the interaction of culture and law; 3. To provide with the concept of culture that is to be applied while analyzing public regulation issues of culture and reveal the essentiality of cultural renewal – i.e. techniques of activity transmission and reproduction in the cultural sphere; 4. In order to take into account the aspects of constantly changing cultural and legal intercourse in the modern world, it is needed to assess the trends concerning the political development and evolution of cultural management in Lithuania and the European Union and to carry out comparative analysis of cultural management in different countries under legal and managerial aspects; 5. To analyze the participants’ activities in the formation process of cultural management in Lithuania in the legal base of the administrative law; 6. To analyze the peculiarities of funding system concerning culture and to define the levels of cultural funding as well as principles and evolving issues and assess the taxing environment of the culture sphere, controllable by the state in the legal base of the administrative law. The defended propositions of dissertational research (hypotheses). The following theses are formulated and defended by research. 1. Modern state, society and human beings experience global social transformation conditions. Meanwhile culture was and is a topical factor of changes in the society, basic reason of social changes that at the same time influences the adaptation change of the law. Thus culture is the tool of social and state democratic development as well as very significant tool of social and legal maturity for human personality. However, only state, through the ap