Šeimos teisės socialinis veiksmingumas

Abstract

Šeima yra daugiau negu vien teisinis, visuomeninis ir ekonominis vienetas, tai – meilės ir solidarumo bendruomenė, unikaliai suderinta mokyti ir perduoti kultūrinėms, etinėms, visuomeninėms, dvasinėms bei religinėms vertybėms, kurios yra esminės jos narių ir visuomenės vystymuisi ir gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatos, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, registruoja santuoką ir pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti yra pagrindas sprendžiant daugelį teorinio ir praktinio pobūdžio problemų, atsirandančių sąveikaujant šeimai ir valstybei, asmenybei ir visuomenei, taip pat priimant santuokos ir šeimos santykius reglamentuojančius teisės aktus. Šeimos teisės socialinio veiksmingumo esmę lemią tai, jog šeimos teisėje teisinių santykių dalyvių teisių ir pareigų veiksmingas realizavimas grindžiamas socialiniu kompromisu. Socialinis kompromisas šeimos teisėje - tai būtinybė derinti sutuoktinių priešingus interesus. Socialinio kompromiso dėka teisė pasidaro pajėgi pakilti virš šeimos ir tapti visų socialinių grupių - šeimų gerovės teise, t. y. veiksminga teise. Statistikos duomenų analizė rodo, kad vyrai ir moterys Lietuvoje šeimos teisinius santykius daugiausia kuria santuoka, kurią reglamentuoja valstybė nustatydama santuokos sudarymo, jos nutraukimo sąlygas ir formuodama šeimos politiką. Analizuojant teisės doktriną ir teismų praktiką šiame darbe atskleidžiami aktualūs klausimai, susiję su santuokos sudarymu, jos nutraukimu, šeimos narių turtiniais santykiais, tėvų ir vaikų tarpusavio teisėmis ir pareigomis. Tyrimas leidžia konstatuoti, kad ne visada tinkamas šeimos teisės normų įgyvendinimas neigiamai įtakoja šeimos santykių teisinio reguliavimo socialinį veiksmingumą.