Lyties keitimo aspektai Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje
Baltuonytė, Indrė |
Narbekovas, Andrius | Recenzentas / Rewiewer |
Širinskienė, Agnė | Recenzentas / Rewiewer |
Juškevičius, Jonas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Narbekovas, Andrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Širinskienė, Agnė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Balsienė, Janina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame magistro baigiamajame darbe lyginamuoju požiūriu analizuojama Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija, susijusi su naujos transseksualų, kuriems atlikta lyties keitimo operacija, seksualinės tapatybės visiško pripažinimo problematika. Šio darbo tikslas – išanalizuoti Europos žmogaus teisių teismo poziciją dėl visiško naujos transselsualų seksualinės tapatybės pripažinimo, susisteminti ir apibendrinti jo sprendimus bei atskleisti, kaip chronologiškai kito Teismo pozicija šiuo klausimu. Darbe chronologine tvarka analizuojami Europos žmogaus teisių teismo sprendimai, aptariant juos asmens privataus gyvenimo gerbimo, teisės į santuoką ir teisės į nediskriminacinį elgesį kontekste. Taip pat aptariami svarbiausi principai, kuriais rėmėsi Europos žmogaus teisių teismas interpretuodamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konveciją, analizuojami transseksualų teisinės padėties Lietuvoje ypatumai. Analizuojant Europos žmogaus teisių teismo sprendimus, buvo nustatyta, kad Teismo pozicija dėl visiško naujos transseksualų seksualinės tapatybės pripažinimo, lyginant pirmąsias tokio pobūdžio bylas su paskesnėmis, smarkiai keitėsi. Tam daug įtakos turėjo vertybiniai pokyčiai visuomenėje bei išaugusi jos tolerancija transseksualams, taip pat mokslo ir medicinos pažanga bei transseksualams palankūs pokyčiai Europos valstybių įstatymuose. Analizuojant transseksualų teisinės padėties Lietuvoje ypatumus, nustatyta, kad šių asmenų padėtis, kol nebus priimtas lyties pakeitimo įstatymas, ir toliau liks dviprasmiška. Pastebėta tendencija, kad Lietuvos transseksualams lyties keitimo operacijos atliekamos užsienyje, o grįžę į Lietuvą jie per teismą išsireikalauja, kad būtų pakeisti civilinės būklės aktų įrašai, kurių pagrindu jiems vėliau išduodami nauji asmens dokumentai.
The author analyses the jurisprudence of The European court of Human rights related to the rights of the post-operative transsexuals. The goals of this work are these: analysis of the attitude of The European Court of Human Rights towards full recognition of transsexuals’ new sexual identity, systematization and generalization of the Court’s judgements, eduction of the chronological changes of the Court’s position. The judgements of the European Court of Human Rights are chronologically analysed in the context of human rights to private life, marriage and non-discriminatory treatment. General principles, applied by the Court interpreting the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms, are disputed and the pecularities of the state of Lithuanian transsexuals are analysed. It was established that the Court’s position concerning post-operative transsexuals essentially changed because of the changes of society’s value system, increased social acceptance of transsexuals, medical and scientific progress and common European approach of legal recognition of the new sexual identity of post-operative transsexuals. It was also established that the state of transsexuals in Lithuania will stay ambiguous till Gender reassignment act is enacted. It is a tendency now for Lithuanian transsexuals to go abroad where gender reassignment surgeries are performed and come back to Lithuania claiming full legal recognition of their changed sex in Lithuanian courts.