Europos Komisijos ir Lietuvos valstybės tarnautojų skaičiaus bei atlyginimų analizė

Viešojo administravimo magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi lyginame Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos dydžius, jiems skiriamą biudžeto dalį, bei tarnautojų atlyginimus ir jų sudėtines dalis bei išskiriame sistemų privalumus ir trūkumus. Įsidarbinusių lietuvių skaičius ES institucijose išaugo 3 kartus (2009 m. Komisijoje dirba 334 lietuviai) ir sudaro 1,09 proc. iš visų Komisijoje dirbančių 33 681 pareigūnų, tačiau lietuviams skirtos kvotos dar neužpildytos. Europos Sąjungos pareigūnų gaunamo atlyginimo dydis domina visus planuojančius ir siekiančius dirbti ir daryti karjerą ES. Valstybės tarnybos dydis yra labai panašus: EK pareigūnų 2009 metų pradžioje buvo 33 681, LR valstybės tarnautojų – 29 525, o atlyginimai skelbiami viešai. Tačiau EK pareigūnų ir LR tarnautojų atlyginimus palyginti yra problematiška, nes ES pareigūno bazinė alga yra konkretus dydis ir Europos Komisijos internetiniame puslapyje pateikiama pareigūnų bazinė alga pagal pareigūnų kategorijas, o priedai priklauso nuo kiekvieno darbuotojo asmeninių aplinkybių. Tuo tarpu Lietuvos valstybės tarnautojams pagal kategoriją priklausantį koeficientą reikia dauginti iš bazinio dydžio, kuris nustatomas kiekvienais metais LR Vyriausybės nutarimu, tada gaunama pareiginė tarnautojo alga, prie kurios reikėtų pridėti galimus priedus ir priemokas, priklausančius nuo su darbu susijusių aplinkybių, kurie gali sudaryti labai svarią atlyginimų dalį. Valstybės tarnybos internetiniame puslapyje skelbiama, kaip galima apskaičiuoti tarnautojo pareiginę algą, nes pateikiamas kategorijų ir koeficientų santykis (t.y. koeficientą padauginus iš bazinės algos 450 ir gausime valstybės tarnautojo pareiginę algą). Taigi pats terminas ES pareigūno bazinė alga nereiškia pilnai ir iš esmės to paties, ką reiškia LR valstybės tarnautojo pareiginė alga. Tyrimo objektas – valstybės tarnautojų skaičius bei Europos Komisijos pareigūnų ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų atlyginimas. Dalykas – Europos Komisijos pareigūnų ir Lietuvos Respublikos tarnautojų atlyginimas ir sudedamosios dalys: bazinė alga, pareiginė alga, priedai ir priemokos. Tyrimo tikslas – Išanalizuoti veiksnius, nuo kurių priklauso Europos Komisijos pareigūnų ir Lietuvos Respublikos tarnautojų atlyginimas ir išskirti LR valstybės tarnautojų atlyginimo nustatymo trūkumus. Uždaviniai: - palyginti Europos Komisijos pareigūnų ir Lietuvos valstybės tarnautojų skaičius bei palyginti EK pareigūnų ir LR tarnautojų skaičių pokyčius 2002 – 2009 metais; - išskirti lietuvių dalį Europos Komisijoje; - palyginti valstybės tarnybai skiriamą biudžeto dalį EK ir LR; - išskirti veiksnius, nuo kurių priklauso EK pareigūnų ir LR valstybės tarnautojų atlyginimas; - nustatyti ryšį tarp kilimo karjeros laiptais bei didesnio atlyginimo EK ir LR; - išskirti teigiamus ir neigiamus atlyginimo tarnautojams nustatymo faktorius EK ir LR; - palyginti galimo atlyginimo augimo dalį procentais po 3–6 metų darbo Europos Komisijoje ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnyboje. Naudoti tyrimo metodai: dokumentų turinio analizė, mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, teisės aktų analizė, lyginamasis metodas ir kt. Pirmoje darbo dalyje yra apibendrinami statistiniai duomenys apie EK ir LR valstybės tarnautojų skaičius ir darbo užmokesčiui skiriamą biudžeto dalį. Antroje dalyje atskleidžiamas karjeros valstybės tarnyboje ir atlyginimo santykis EK ir LR. Trečioje dalyje išskiriamos EK pareigūnų atlyginimo sudėtinės dalys. Ketvirtoje dalyje išskiriamos LR tarnautojų atlyginimo sudėtinės dalys. Penktoje dalyje palyginami EK ir LR tarnautojų atlyginimai įvairiais aspektais ir išskiriami kiekvienos sistemos privalumai bei trūkumai reglamentuojant atlyginimus tarnautojams. Atlikus EK ir LR tarnautojų atlyginimų sudedamųjų dalių analizę, manome, kad didžiausias LR valstybės tarnautojų atlyginimo nustatymo trūkumas yra neproporcingai didelis priedų ir priemokų dydis, iškreipiantis ir atlyginimą (esant palankioms aplinkybėms), ir karjeros siekimo principą. Norint apskaičiuoti LR valstybės tarnautojų atlyginimą reikia atlikti skaičiavimus su daug kintamųjų, ir didelė jų dalis priklauso nuo žmoniškųjų faktorių – nuo tiesioginio vadovo, tuo tarpu EK pareigūno atlyginimas yra pateikiamas lentelėje, kuri atspindi ir tarnautojo stažą, ir karjerą. Šiuo metu Lietuva turi rimtų problemų, bet ir diskusijos politiniame lygmenyje, ir doktorantų straipsniai leidiniuose tik patvirtina faktą, kad valstybės tarnybos įstatymo straipsniai dėl atlyginimo turi būti svarstomi ir taisomi.

Public Administration Master's thesis topic is relevant as it reviews the European Commission’s and the Lithuania’s Public Service’s sizes and the part of the budget allocated to them, as well as the remuneration to the servants and its components. The number of Lithuanians employed in the EC institutions has increased 3 times (EC employs 334 Lithuanians) and they make 1.09 percent out of all the officials. The thesis reflects the relations between the career and the salary in the EU and Lithuania. The civil service size is very similar: 33 681 officials in EC and 29 525 in servants in Lithuania. However, it is relatively problematic to compare the remuneration for EC officials and the servants in Lithuania as the EU official's basic salary is a fixed amount and the European Commission's web page shows out the basic salary of officers in accordance with the grades and steps of officials, meanwhile the various supplements depend on each employee's personal circumstances. Talking about Lithuanian civil servants, it is difficult to find out the final remuneration for an official. To have the remuneration size one has to find out the basic salary value in accordance to the category and has be multiply it by the base rate (coefficient), which is determined each year by the Lithuanian Government Resolution, and then you can add any premiums or other supplements, depending on work-related circumstances that may constitute a very substantial wage share. Public Service website states how to calculate the official salary of a civil servant (i.e. one has to multiply the coefficient by the basic salary of 450 Litas to have the public servant's official salary). Thus, the term “basic salary” for EU officials does not fully and substantially mean the same as the “basic salary” for the public servant in Lithuania. The object of the thesis is to investigate the composing parts of remuneration for servants in European Commission and in Lithuania and to line out the lacks in regulation of remuneration for civil servants in Lithuania. The purposes of the thesis are: - investigate the size of Civil service in the Commission and in Lithuania and make a review of changes in civil service’s size during year 2003-2009; - prospect the Lithuanians’ part in the Commission; - compare the Civil service’s costs in EC and Lithuania; - line out the servants’ salary components in the Commission and in Lithuania – basic salary, official salary and supplements; - compare the options of an EC official and a Lithuanian civil servant to get a greater salary in a few years seek; - analyze the positive and negative factors in remuneration for civil servants in EC and Lithuania. Research methods: content analysis of documents, scientific literature review, statistical analysis, legislative analysis of the comparative method and others. After analyzing the remuneration for servants in the EC and in Lithuania, and the salary components in different systems, we believe that the most negative aspect of civil service in Lithuania is disproportion of the salary and possible supplements that can reach up to 70 % of the salary and it is the director whose opinion is one of the most important ones while deciding the size of the supplement. It is very problematic to calculate the servant’s salary in Lithuania in a close future, because it depends on many variable circumstances including human factors. While the EC official salary is presented as a tabulation. Currently Lithuania has serious problems to solve, but debates on political level and other publications merely confirms the fact that the Civil Service Law Articles on remuneration have to be reviewed and worked out. In the first part of the MA work the comparison is made between the size of the Civil service in European Commission and in Lithuania as well as its costs – the part of the budget allocated. In the second part the concepts of the civil service, the officials and remuneration are defined and the relation between the career and the remuneration is lined out. In the third part the European Commission Officials’ remuneration is analyzed and the fourth part is dedicated for Lithuanian civil service. In the fifth part of the work the composing parts of the remuneration are analyzed from different points of view and the positive / negative aspects are lined out in both systems.