Pavienė nusikalstama veika: jos samprata, rūšys, atribojimo nuo nusikalstamų veikų daugeto teorinės ir praktinės problemos
Dienaitė, Janina |
Drakšas, Romualdas | Recenzentas / Rewiewer |
Kujalis, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pečkaitis, Justinas Sigitas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Baranskaitė, Agnė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nevera, Andrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gutauskas, Aurelijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Fedosiukas, Olegas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pakštaitis, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos teorinės ir praktinės problemos, susijusios su atskirų pavienės nusikalstamos veikos rūšių atribojimu nuo nusikalstamų veikų daugeto. Pirmiausia siekiama susipažinti su bendrąja pavienės nusikalstamos veikos samprata, išskirti jos požymius bei palyginti su Rusijos baudžiamosios teisės doktrinoje vyraujančia pavienės veikos samprata. Toliau darbe atskirai aptariamos Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje išskiriamos pavienės nusikalstamos veikos rūšys (tęstinė, trunkamoji, sudėtinė nusikalstama veika bei veikos su alternatyviais veikos požymiais), išskiriami jų požymiai, formuojami bendri kriterijai, leidžiantys tinkamai atriboti atskiras pavienės nusikalstamos veikos rūšis tarpusavyje, o ypač, nuo nusikalstamų veikų daugeto instituto. Analizuojant Lietuvos teismų praktiką, pastebėta, jog daugiausiai problemų teismų praktikoje kyla susidūrus su paviene tęstine nusikalstama veika. Todėl šiai pavienės nusikalstamos veikos rūšiai šiame darbe skiriamas ypatingas dėmesys. Kadangi iki šiol nėra vienodų, griežtų tęstinės nusikalstamos veikos kriterijų, teismų praktika nevienoda, padrika, pagrįsta išimtimis. Netgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse tam tikrais aspektais galime rasti prieštaravimų. Todėl darbe analizuojami įvairių kategorijų baudžiamosiose bylose problemiškiausi aspektai, sukeliantys daugiausiai diskusijų vertinant veikos tęstinumą. Toliau darbe atkreipiamas dėmesys į kitą sąlyginai savarankišką pavienės nusikalstamos veikos rūšį – veikas su alternatyviais požymiais. Keliamas šios rūšies savarankiškumo klausimas. Galiausiai, aptariami trunkamosios bei sudėtinės nusikalstamos veikos ypatumai, jų santykis su nusikalstamų veikų daugeto institutu. Darbe pateikiami teoriniai siūlymai teismų praktikai ir įstatymų leidėjui sprendžiant pavienės nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstamų veikų daugeto problemas.
Master’s final work analyzes theoretical and practical problems, related with demarcation of individual kinds of single criminal act from multiple offences. First, it is sought to familiarize with general conception of single criminal act, to distinguish its features and to compare with Russian conception of single act prevailing in the doctrine of criminal law. Further, the work individually discusses the kinds of single criminal act distinguished in the doctrine of Lithuanian criminal law (continuous, ongoing, complex criminal act as well as criminal acts with alternative elements of a dangerous act), their features are distinguished, general criteria are formed allowing properly demarcating individual kinds of single criminal act together, and especially from the institute of multiple offences. It was observed during the analysis of the practice of Lithuanian courts that most problems in court practice raise when confronting with single continuous act. Therefore this kind of single criminal act in this work receives a special attention. As there are still no unanimous, strict criteria of continuous criminal act, court practice is unequal, scattered and based on wisdoms. Even in the rulings of Lithuanian Supreme Court in certain aspects we could find some contradictions. Therefore the work analyzes the most problematic aspects in criminal cases of various categories, raising most discussions in assessing the succession of the criminal act. Further, the work pays attention to other relatively independent kind of single criminal act – criminal acts with alternative elements of a dangerous act. The problem of independence of this kind is raised. Finally, the peculiarities of ongoing and complex criminal act are discussed as well as their relation to the institute of multiple offences. The work presents theoretical suggestions for court practice and legislation publishers in solving the problems the demarcation of single criminal act from multiple offences