Viešosios įstaigos Panevėžio ligoninės kokybės politikos vertinimas

Magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes pastaraisiais metais sveikatos priežiūros specialistai ir jų teikiamų paslaugų kokybė tapo vienu pagrindinių visuomenės diskusijų objektu. Kokybiška sveikatos priežiūra padeda taupyti išteklius ir geriau patenkinti pacientų lūkesčius bei sąlygoja sveikatos priežiūros paslaugų, ir pacientų rinkos plėtrą. Paciento nuomonė privalo būti naudojama kaip priemonė medicinos įstaigos darbui vertinti, taip pat svarbu žinoti, kaip savo profesionalumą vertina patys medikai. Lietuvoje įgyvendinamos ir plėtojamos ilgalaikės sveikatos priežiūros kokybės strategijos, tačiau nėra patvirtintų vieningų sveikatos priežiūros kokybės rodiklių ar reikalavimų, pagal kuriuos būtų galima vertinti paslaugų atitiktį. Tyrimo tikslas. Įvertinti Viešosios įstaigos (VšĮ) Panevėžio ligoninės kokybės politiką. Darbo uždaviniai. 1. Atskleisti sveikatos priežiūros kokybės sampratą. 2. Pateikti sveikatos priežiūros kokybės politikos vertinimo galimybes ir kriterijus. 3. Išnagrinėti VšĮ Panevėžio ligoninės kokybės politiką ir jos ypatumus. 4. Atskleisti tyrimo rezultatų interpretaciją, pateikiant VšĮ Panevėžio ligoninės pacientų požiūrį į gaunamų paslaugų kokybę. 5. Pateikti tyrimo rezultatų interpretaciją, atskleidžiant VšĮ Panevėžio ligoninės med. personalo požiūrį į įstaigoje vykdomą kokybės politiką ir pacientams teikiamų paslaugų kokybę. 5. Pateikti praktinių rekomendacijų VšĮ Panevėžio ligoninės kokybės politikos gerinimui. Hipotezės. VšĮ Panevėžio ligoninės teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas pacientai vertina teigiamai. VšĮ Panevėžio ligoninės vadovo kompetencija formuojant ir įgyvendinant kokybės politiką įstaigoje med. personalo vertinama teigiamai. Tyrimo metodika. 2010 m. rugsėjo mėn. 22 - 23 d. buvo atlikta VšĮ Panevėžio ligoninės pacientų ir medicinos personalo apklausa, t.y. kiekybinis duomenų rinkimo metodas. Tyrimui atlikti buvo sukonstruotos 2 anketos: pacientams ir med. personalui. Gauti duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 17.0 ir MS Excel programą. Rezultatai. Atlikus mokslinės literatūros analizę, galima teigti, kad sveikatos priežiūros kokybės (SPK) sąvoka daugiareikšmė, ji suprantama kaip teikiamos priežiūros turinys, tačiau dabar vis daugiau dėmesio skiriama sveikatos priežiūros paslaugų (SPP) teikimo ir valdymo kontrolei. Dažniausiai sutinkami ir naudojami SPP vertinimo kriterijai yra šie: orientacija į pacientą; priimtinumas; prieinamumas; tinkamumas; teisumas; tęstinumas; veiksmingumas; saugumas. Pagrindiniai SPP kokybės vertinimo metodai yra pacientų ir pačių profesionalų, teikiančių paslaugas, vertinimai, atliekant jų apklausas ir gautų rezultatų analizes. Lietuvoje nėra sistemingos sveikatos priežiūros įstaigų (SPĮ) veiklos ir teikiamų paslaugų kokybės kontrolės, nenustatyti paslaugų kokybės rodikliai, todėl ir VšĮ Panevėžio ligoninėje nepakankamai vykdomas kokybės užtikrinimas ir gerinimas. Pacientų anketinės apklausos rezultatai patvirtino iškeltą hipotezę, jog pacientai teigiamai vertina VšĮ Panevėžio ligoninės teikiamų paslaugų kokybę (93,6 proc.). Daugiau nei du trečdaliai pacientų (80,0 proc.) rekomenduotų savo artimiesiems gydytis šioje ligoninėje. Tyrimo rezultatai atkleidė ir šias problemines sritis: neužtikrintas SPP prieinamumas (galimybė pasirinkti gydytoją; papildomos išlaidos, susijusios su gydymu ir sveikatos priežiūra), privatumo neužtikrinimas apžiūrint pacientus, varginantis kitų pacientų triukšmas naktį, užsitęsianti išrašymo procedūra. Šią problemą reikėtų spręsti tinkamai paskirstant žmogiškuosius bei finansinius išteklius. Med. personalo tyrimo rezultatai įrodė, jog hipotezė, kad VšĮ Panevėžio ligoninės vadovo kompetencija formuojant įstaigos kokybės politiką med. personalo vertinama teigiamai, nepasitvirtino. Įstaigos med. personalui (dauguma - slaugytojoms) trūksta kokybės politikos vadybos žinių ir suinteresuotumo, todėl nevyksta dinamiškas kokybės gerinimo ir analizės procesas. Įstaigos vadovybė nėra nustačiusi aiškių tikslų paslaugų kokybės gerinimui, nesilaiko kokybės vadybos sistemos (KVS) principų. Pagrindiniai trikdžiai, trukdantys diegti KVS įstaigoje, nurodyti šie - žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumas, nėra bendradarbiavimo tarp vadovo, padalinių vadovų ir žemiausio rango darbuotojų. Įstaigos KVS formavimui ir palaikymui būtina numatyti papildomas lėšas ir finansavimą; tobulinti atlyginimų metodiką (beveik visą med. personalą (98,2 proc.) netenkina darbo užmokestis); svarbu didinti med. personalo motyvaciją, įtraukiant juos į įstaigai svarbių sprendimų priėmimą; turėtų būti organizuojami ne tik medicininių dalykų mokymai, bet ir sistemingi vadybos, teisės ir kitų sričių, darančių įtaką veiklos kokybei, kvalifikacijos kėlimo mokymai. Būtina keisti kokybės valdymo tradicinį požiūrį (sveikatos priežiūra, pagrįsta pacientų kreipimui į sveikatos priežiūros įstaigą) į sveikatos priežiūrą, pagrįstą bendradarbiavimu bei ilgalaikiais medikų ir pacientų santykiais. Neapsiriboti vien pacientų ar medikų vertinimais, o kurti kompleksinį požiūrį į teikiamų paslaugų kokybę bei jos tobulinimo galimybes. Darbo struktūra. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, du pagrindiniai skyriai, kurių vienas skirtas mokslinės literatūros analizei, o antras - praktiniams sprendimams ir tyrimams nagrinėti VšĮ Panevėžio ligoninėje, bei išvados ir rekomendacijos.

An issue of the Master’s Thesis is relevant, because a health-care specialists and quality of their service has become a major public debate in past several years. A qualified health-care is helping earn resources and satisfy patients’ expectations in a better way as well giving a development of the market for the health-care services and the patients. A viewpoint of the patients should be used as a mean for assessment of the health-care institution as well it is important to know, how the medical personnel may evaluate their professional skills. The long-term strategies of the health-care are realising and developing in the Lithuania, however, no any unanimous indicators or requirements of the health-care quality is confirmed, and in accordance to which the services should be evaluated their match up. Target of the Investigation. An Assessment of Quality Policy of the Public Institution Panevėžys Hospital. Goals of the Work. 1. To reveal a conception of the health-care quality. 2 To provide options and criteria for assessment of the health-care quality policy. 3. To explore a quality policy and its peculiarities of the Public Institution Panevėžys Hospital. 4. To reveal an interpretation of the results of an investigation by providing a viewpoint into obtained services of the Public Institution Panevėžys Hospital’ patients. 5. To provide an interpretation of the results of an investigation by revealing a viewpoint of the medical personnel of Public Institution Panevėžys Hospital into quality policy and services provided to the patients. 6. To give pratical recommendations for improving a quality policy of Public Institution Panevėžys Hospital. Hypothesis. The patients’ gives a positive assessment of the health-care services, provided by Public Institution Panevėžys Hospital. The medical personnel provide a positive assessment of competency of the manager of Public Institution Panevėžys Hospital in creating and realising a quality policy in the institution. Methodology of the Investigation. A questionnaire (a quantitative method) of Public Institution Panevėžys Hospital’s patients and medical personnel was performed on 22nd -23rd of September 2010. The 2 questionnaires were created in performance of the investigation, i. e. to patients and to medical personnel. An obtained data was analyzed by using statistics data analyzer SPSS 17.0 and MS Excel program. Results. After analysis of scientific literacy it is available to assert, that a conception of health-care quality (HCQ) is multi-meaningful and is understood as a content of provided service, but nowadays more attention is provided for control of the health-care services’ (HCS) maintaining and managing. The criteria in assessment of HCS obtained and used mostly are as following: orientation to patients; acceptability, suitability, openness, efficiency and safety. Majorities of assessment for methods of HCS quality are the assessment of the patients as well professionals, who provides the services by performing their questionnaires and analysing obtained results. Lithuania doesn’t have a systematic quality control for activity of the health-care institutions as well provided services; there no defined quality indicators of the services, that’s why a quality improve and ensure is not fully realised at Public Institution Panevėžys Hospital. The results of patient’s questionnaires confirmed a hypothesis, that patients’ have a positive assessment of services’ quality, provided at Public Institution Panevėžys Hospital (93,6 %). More as two-thirds of the patients (80.0 %) would recommend to their relatives for having hospitality at this hospital. The results of the investigation revealed fields, which have problems: an availability of SHS is not ensured (opportunity to take a doctor; additional costs, related to hospitality and health-care), privacy by investigating the patient is not ensured; troubles with noise of the patients during the night; a prolong procedure of the discharge. This problem should be solved by distributing human ad well financing resources. The results of the medical personnel proved, that a hypothesis – the medical personnel provide a positive assessment of competency of the manager of Public Institution Panevėžys Hospital in creating and realising a quality policy in the institution – is not confirmed. Medical personnel of the institution (mostly nurses) has a lack of knowledge in quality policy management as well interests, that’s why a dynamic improve an analysis process of the quality is not performing. Management of the institution has no clear targets for improve of the services quality and do not follow up principles of quality management system (QMS). The major troubles to introduce QMS in the institution are as following: lack of human and finance resources, no cooperation among head, departments’ managers and lowest employees. An additional means and financial help should be planned to introduce and support of QMS at the institution; improve methodology for salary/wages (almost all medical personnel (98,2 %) are not satisfied with salary); important item is to increase motivation of the medical personnel by involving them into important decision making for the institution; not only medical training, but a systematic management, law and other field of trainings which may influence to quality of the activity and qualification competency training should be taking into account. A traditional viewpoint into quality management of health-care (health-care is reasoned by patient’s application to HCI) should be changed into long-term relations among patient and medical personnel as well cooperation. Do not limiting ourselves with assessment of patients and medical personnel only, it is important to create a complex viewpoint into quality of provided services and its improve opportunities. Structure of the Work. Master’s Thesis is consisting of Introduction, the 2 main section, which one of them is assigned to analyse scientific literacy and the second one is to analyse practical decisions and investigation, performed at Public Institution Panevėžys Hospital; at the end there is conclusions and recommendations.