Evolution and modern features of entrepreneurship's expression in innovative small and medium-sized enterprises

Relevance of the research and the extent of investigation. Entrepre-neurship penetrates to all spheres of nowadays life starting from personal life, institutions and ending in regional or country development. The importance of entrepreneurship is not argued in the development of nowadays economy. En-trepreneurship helps to make a distinguishing position in the market, increase activity competitiveness and strengthen competitiveness of an enterprise. En-trepreneurship is one of the spheres which development is supported by large amount of financial funds in the European Union (EU). Such a support is very important for less developed countries, their enterprises, especially small and medium-sized, for entrepreneurs. Entrepreneurship as business phenomenon is an actual research object in social sciences. Entrepreneurship in management and business practice might be expressed by certain features , which identification is an actual question of the scientific research. In modern management theory the question of the entre-preneurship is important, broadly analysed and discussed in research works. The analysis of the entrepreneurship’s expression and its features, at first, starts from research works on entrepreneurship itself, from classical and neo-classical economic theory initiators such as R. Cantillon, J. B. Say, J. S. Mill, A. Smith, J. Bentham, D. Ricardo, G. Schmoller and their scientific researches, fulfilled in 1730-1900. They analysed different aspects of entrepreneurship phenomenon, but their work was not directly related with an identification of entrepreneurship’s expression in business. Rudiments of entrepreneurship may be found even in early economic theories as well as in analysed works an en-trepreneur and its features were discussed. J. A. Schumpeter was the most distinct representative of the entrepreneur-ship research. In 1911-1934 he has analysed the concept and the essence of innovation as inseparable and important aspect of business. J. A. Schumpeter’s economics was identified as economics of innovation and technological changes. An entrepreneur was understandable as a person, who was implement-ing such economics. Analysing various scientific works, it was found, that during the period of 1921-1949 such researchers as L. Walras, C. Menger, L. von Mises, F. Knight, M. Weber had written about importance of financial capital, economic effec-tiveness of activity, role of entrepreneur in economy, striving for profit, crea-tion of added value, and entrepreneurial motivation. Research works on entrepreneurship became intense after the World War II. As the most important must be mentioned: - D. McClelland (1961) was analysing tendency of entrepreneurial be-haviour in society; - I. M. Kirzner (1973, 1979) has written about an important role of en-trepreneur in economy researching “pure entrepreneur” and “arbitra-geur” concepts; - A. Shapero (1975) researched an entrepreneurial behaviour. Later the important researches were made by: - K. Vesper (1980), who valuated entrepreneurial behaviour from eco-nomic, managerial and political viewpoints; - G. Pinchot (1983) was analysing a content of intrapreneur and entre-preneur concepts; - H. H. Stevenson, D. E. Gumpert (1985) analysed the concept of the en-trepreneur and his activity tasks; - R. Hisrich (1986, 1989), M. P. Peters (1989) analysed entrepreneur-ship as the process, in which the added value was created; - P. Drucker (1989, 1992) analysed entrepreneur as a person who maximizes the possibilities and is acting in information society. More new approaches about entrepreneurship’s expression are presented in works of: - J. Stopford and Ch. Baden – Fuller (1994), where formation periods of organizational entrepreneurship are presented; - Z. Lydeka (1996, 2000, 2001, 2003), where abilities of an entrepreneur are analysed and researched; - H. Mintzberg (1998), where entrepreneurship is related with small and medium-sized business; - R. Jucevičius (1998), where entrepreneurial organizations are analysed distinguishing common marks of these organizations; - R. Swedberg (2000), where phenomenon of entrepreneurship is ana-lysed; - D. B. Audretsch and P. J. J. Welfens (2002), where the role of the en-trepreneurship was analysed from the knowledge-based economy posi-tions; - K. Messeghem (2003), where questions of risk capital investments and organization renewal are discussed; - D. Stokes (2004), where relation between entrepreneurship and small and medium-size business is analysed; - Th. Grebel (2004), where an entrepreneurial activity in the knowledge-based economy is analysed; - G. Bannock (2005), where entrepreneurship and small and medium-size business are tightly related; - K. Kriščiūnas, R. Daugėlienė (2006), where entrepreneurial innovative business is analysed as new knowledge sphere; - B. Janiūnaitė (2007), where the innovativeness, creativeness and en-trepreneurship’s relations are analysed. In analysed research works the other new features of the entrepreneur-ship’s expression in the enterprises are emphasized directly or indirectly, for example, innovation creation and usage, knowledge creation and usage, leader-ship, the features of social responsibility as well as significance and importance of traditional and universal features of entrepreneurship’s expression are em-phasized. Contemporary entrepreneur might be described as an innovative person, who foresees and evaluates possibilities, those possibilities transforms to sell-ing and implied ideas, creates added value, during time putting the appropriate efforts, funds and abilities, and evaluating competitive risk (Stevenson, Gum-pert, 1985). Entrepreneurs act in various spheres of society, in educational sys-tem, in medicine, in law, in architecture or social work as well as in business. Robert Hisrich (1986) says that entrepreneurship is a process when during it the added value is created putting time and efforts, also evaluating financial, psy-chological, and social risk. A result of entrepreneurship is financial and indi-vidual fulfilment. Entrepreneurship is conceptualised as a possessive category of an enter-prise in the dissertation. Entrepreneurship is expressing in activity of an enter-prise. The activity of the enterprise can be entrepreneurial or not. Entrepreneur-ship is a specific concept, different than innovativeness, which is tightly con-cerned with innovation and their appliance. Entrepreneurship in the dissertation is described as relative and changing. Entrepreneurship can be outlined by the features of its expression. The aim is to define these features. Characteristics of an entrepreneurial person are not the object of the research. Entrepreneurship is analysed in an enterprise as a business subject. A lot of research works are analysing entrepreneurship’s expression and its features in the enterprise, but only few of them define full context of entrepre-neurship. The analysis of the earlier mentioned scientific works has not re-vealed an evolution of consistently identified features of entrepreneurship‘s expression in the economy and management sciences’ development. The first task of the dissertation is to analyse the evolution of the features of entrepre-neurship’s expression. The concept of the entrepreneurship in an enterprise changes as evolution of society, economy and its conditions proceeds. Entrepreneurs, small and me-dium-sized enterprises (SMEs) need new knowledge, new technologies, new managerial methods in their activity realising their aims. Realisation of an en-trepreneurial idea by rude measures is difficult in complicated economic condi-tions, especially then striving to distinguish itself in the market and be competi-tive. The identification of the modern features of entrepreneurship‘s expres-sion makes possible interpretation of nature, evolution and content of compli-cated entrepreneurship’s concept in conditions of forming knowledge-based economy, and when the empirical research concentrates in innovative SMEs. Innovative SMEs are such enterprises which are implementing in their activity innovation , new technologies, new managerial methods and etc. Features of entrepreneurship‘s expression could be identified not only in theoretical works, which are conceptual, entire. The features can be found and identified analysing the projects financially supported by the European Com-mission (EC). The aim of these projects is to promote, create, and apply inno-vation in business as well as the exposure of the features of entrepreneurship’s expression is enabled in them. Even conceptual works are a good background for defining the features; the evaluation of experts is worth executing also. It would be difficult to explore only theoretical works. The research made analys-ing the projects financially supported by EC and identifying the features of en-trepreneurship’s expression enables a theoretical conceptual research. It is pos-sible to compare theoretical provisions with promoted ones by the EC. Espe-cially it is important because a huge amount of financial support is devoted for business, especially SMEs and entrepreneurship by projects. Competitiveness of enterprises is raised, and competitive position becomes better. Finding of additional features of entrepreneurship’s expression could extend the research results. The other important task of the dissertation is to research empirically how the identified features of the entrepreneurship‘s expression forming a modern entrepreneurship’s concept are exposing in practical activity of innovative Lithuanian SMEs. In knowledge-based economy entrepreneurial enterprises, at first, are acting in such institutional structures as technological parks, business incubators, innovation centres and etc. In such institutions the favourable con-ditions exist for innovative business; administrative costs are minimal. Devel-opment of enterprises is supported, also entrepreneurship is strengthened. The ways how to i

Tyrimo aktualumas ir problemos ištyrimo lygis. Antrepreneriškumas skverbiasi į visas šiandieninio gyvenimo sritis, pradedant nuo asmeninio gyve-nimo, institucijų ir baigiant regiono ar visos šalies vystymusi. Antrepreneriš-kumo svarba yra neginčijama šiandieninėje ūkio plėtotėje, nes jis padeda išsi-skirti rinkoje, padidinti veiklos konkurencingumą ir savo įmonės konkurencinę poziciją rinkoje. Antreprenerystė yra viena iš tų sričių, kurių plėtra skatinama didžiulėmis finansinėmis lėšomis Europos Sąjungoje (ES). Tokia parama ypač svarbi mažiau išsivysčiusioms šalims, jų įmonėms, ypač smulkioms ir viduti-nėms, antrepreneriams. Antrepreneriškumo fenomenas yra aktualus socialinių mokslų tyrimų ob-jektas. Antrepreneriškumas vadybos ir verslo praktikoje reiškiasi tam tikrais bruožais , kurių nustatymas yra aktuali mokslinių tyrimų tema. Šiuolaikinėse vadybos teorijose antrepreneriškumo klausimas plačiai analizuojamas ir disku-tuojamas moksliniuose darbuose. Analizuojant antrepreneriškumo raišką ir jos bruožus, verta pradėti nuo pačios antreprenerystės kaip verslo fenomeno tyrimų, nuo klasikinės bei neok-lasikinės ekonomikos teorijos pradininkų, tokių kaip R. Cantillon, J. B. Say, J. S. Mill, A. Smith, J. Bentham, D. Ricardo, G. Schmoller mokslinių tyrinėjimų, vykdytų 1730-1900-aisiais metais. Nors šių mokslininkų darbai tiesiogiai dar nebuvo susiję su antrepreneriškumo raiškos bruožų tyrimais, tačiau jie jau nag-rinėjo šio fenomeno atskirus aspektus. Ankstyvosiose ekonomikos teorijose jau galima aptikti antrepreneriškumo tyrimų užuomazgas. Minėtų autorių darbuose daugiau akcentuojamas pats antrepreneris ir jo savybės, tuo tarpu verslo antrep-reneriškumo raiškos klausimai tiesiogiai nagrinėjami dar nebuvo. Ryškiausiu antreprenerystės ir antrepreneriškumo tyrimų atstovu reikėtų laikyti J. A. Schumpeter, savo darbuose (1911 - 1934-ais metais) aprašiusį ino-vacijų sampratą, jų esmę kaip neatskiriamą ir svarbų verslo aspektą. J. A. Sch-umpeter ekonomika buvo sutapatinta su inovacijų ir technologinių pokyčių ekonomika, o antrepreneris buvo suprantamas kaip asmuo įgyvendinantis tokią ekonomiką. Analizuojant mokslinius darbus nustatyta, kad ankstesniųjų laikotarpių (1921 – 1949 – ais m.) tyrėjų L. Walras, C. Menger, L. von Mises, F. Knight, M. Weber darbuose antrepreneriškumo raiškos bruožų nagrinėjimo klausimu akcentuojama finansinio kapitalo svarba, veiklos ekonominis efektyvumas, antreprenerio vaidmuo ekonomikoje, pelno siekimas ir pridėtinės vertės kūri-mas, mokymasis ir verslumo motyvavimas. Moksliniai tyrimai antrepreneriškumo srityje ypač suaktyvėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tarp daugelio autorių ypač išsiskyrė: - D. McClelland (1961), analizavęs antrepreneriško elgesio visuomenėje tendenciją; - I. M. Kirzner (1973, 1979), akcentavęs antreprenerio vaidmens svarbą ekonomikoje, tyrinėdamas „tikrojo antreprenerio“ (angl. pure entrep-reneur) ir „pirkėjo-pardavėjo“ (angl. arbitrageur) sąvokų turinį; - A. Shapero (1975), tyrinėjęs antreprenerišką elgesį. Vėliau šioje tyrimų srityje aktyviai dirbo: - K. Vesper (1980), antreprenerio elgesį vertindamas ekonominiu, vady-biniu ir politiniu požiūriais; - G. Pinchot (1983), tyrinėjęs „intraprenerio“ ir antreprenerio sąvokų tu-rinį; - H. H. Stevenson, D. E. Gumpert, (1985), analizavę antreprenerio są-voką ir jo veiklos tikslus; - R. D. Hisrich (1986, 1989), M. P. Peters (1989), nagrinėdami antrep-renerystę, kaip procesą, kurio metu sukuriama pridėtinė vertė; - P. Drucker (1989, 1992), analizavęs antreprenerį, kaip maksimizuo-jantį galimybes ir informacijos visuomenėje veikiantį asmenį. Naujesni požiūriai antrepreneriškumo raiškos klausimu keliami šių tyrėjų darbuose: - J. Stopford ir Ch. Baden – Fuller (1994), analizuojant organizacijos antrepreneriškumo formavimosi etapus; - Z. Lydekos (1996, 2000, 2001, 2003), analizuojant ir tyrinėjant antrep-renerio sugebėjimus; - H. Mintzberg (1998), siejant antreprenerystę su smulkiuoju verslu; - R. Jucevičiaus (1998), nagrinėjant antreprenerines ir antrepreneriškas organizacijas, išskiriant bendruosius antrepreneriškų organizacijų po-žymius; - R. Swedberg (2000), analizuojant antreprenerystės fenomeną; - D. B. Audretsch ir P. J. J. Welfens (2002), analizuojant antreprenerys-tės vaidmenį iš žiniomis grįstos ekonomikos pozicijų; - K. Messeghem (2003), akcentuojant rizikos kapitalo investavimą ir or-ganizacijos atnaujinimo klausimus; - D. Stokes (2004), analizuojant ryšius tarp antreprenerystės ir smulkaus ir vidutinio verslo; - Th. Grebel (2004), analizuojant antrepreneriškos veiklos vaidmenį ži-niomis grįstoje ekonomikoje; - G. Bannock (2005), smulkų ir vidutinį verslą glaudžiai siejant su ant-repreneriškumu; - K. Kriščiūno, R. Daugėlienės (2006), analizuojant novatorišką antrep-renerišką verslą kaip naujų žinių sferą; - B. Janiūnaitės (2007), analizuojant novatoriškumo, kūrybiškumo, ant-repreneriškumo sąsajas, ir kt. Tyrėjų darbuose tiesiogiai ir netiesiogiai išryškinami ir kiti nauji antrepre-neriškumo raiškos bruožai, kurie pasireiškia įmonėse, pvz. inovacijų kūrimas ir panaudojimas, žinių kūrimas ir panaudojimas, lyderiavimas, socialinės atsako-mybės bruožai bei tradicinių ir universaliųjų antrepreneriškumo raiškos bruožų reikšmės bei svarbos kitimas. Šiuolaikinį antreprenerį galima apibūdinti kaip novatorių, kuris „pamato” ir įvertina galimybes, šias galimybes transformuoja į parduodamas ir įgyvendi-namas idėjas; sukuria papildomą vertę, laikui bėgant įdėdamas atitinkamas pas-tangas, lėšas ir gebėjimus bei tinkamai įvertindamas konkurencinę riziką (Ste-venson, Gumpert, 1985). Antrepreneriai reiškiasi ne tik versle, jų yra įvairiose visuomenės veiklos sferose, tiek švietimo sistemoje, tiek medicinoje, teisėje, architektūroje ar socialiniame darbe. Robert Hisrich (1986) savo tyrimuose teigia, kad antreprenerystė - tai procesas, kurio metu yra sukuriama papildoma, pridėtinė vertė, įdedant į šį procesą reikalingą laiką ir pastangas bei įvertinant finansinę, psichologinę ir socialinę riziką, rezultate gaunami piniginiai ir asme-niniai pasitenkinimo šiuo procesu rezultatai. Šiame darbe – antrepreneriškumas suvokiamas kaip įmonės savybinė ka-tegorija. Jis reiškiasi įmonės veikloje. Įmonės veikla gali būti tiek antreprene-riška, tiek ir ne. Antrepreneriškumas yra kiek kitokia, specifiškesnė sąvoka nei novatoriškumas, kurio esmę nusako inovacijos ir jų taikymas. Antrepreneriš-kumui artimesnė sąvoka yra verslumas. Dažnai dedamas lygybės ženklas tarp šių dviejų sąvokų, tačiau šio darbo plotmėje verslininkas nelaikomas tapačiu antrepreneriui, o sąvoka „verslus“ yra nelaikoma tapačia sąvokai „antreprene-riškas“. Antrepreneriškumas šiame darbe suprantamas kaip savybinė įmonės ir jos veiklos kategorija, darbe atskleista, kad ji yra reliatyvi, besikeičianti. Ją ga-lima nusakyti tam tikrais jos raiškos bruožais, kuriuos šiame darbe siekiama išskirti. Darbo tyrimų objektu nėra verslininko antrepreneriškumas, kuris kon-centruojasi į verslininko kaip asmenybės tyrimus. Antrepreneriškumas yra nag-rinėjamas įmonėje kaip verslo subjekte bei jos veikloje, kur ir išryškėja minėta savybinė kategorija. Nors mokslinių darbų, nagrinėjančių antrepreneriškumo raišką įmonėse vienu ar kitu požiūriu yra gausu, tačiau tik kai kuriuose iš jų, analizuojant jo raiškos bruožus, mėginta atskleisti pilną antrepreneriškumo kontekstą. Išanali-zavus aukščiau minėtų autorių darbus, nebuvo aptikta nuosekliai išgrynintų ir nustatytųjų antrepreneriškumo raiškos bruožų raidos ekonomikos ir vadybos mokslų evoliucijoje. Pirmasis šio darbo siekis yra tai atlikti. Vystantis visuomenei, besikeičiant ekonomikai ir jos sąlygoms, keičiasi ir pati antrepreneriškumo koncepcija įmonėje. Antrepreneriams, nedidelėms įmo-nėms, smulkioms ir vidutinėms įmonėms (SVĮ) įgyvendinant savo tikslus, pri-reikia ir naujų žinių, ir naujų technologijų, ir naujų vadybos metodų. Antrepre-neriškumo idėjos realizavimas primityviomis priemonėmis sunkiai įmanomas sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis, ypač siekiant išsiskirti rinkoje ir būti konkurencingu. Šiuolaikinių antrepreneriškumo raiškos bruožų išskyrimas šiame darbe leidžia interpretuoti sudėtingą antrepreneriškumo koncepcijos pri-gimtį, raidą ir turinį besiformuojančios žinių ekonomikos sąlygomis, koncent-ruojantis darbe į empirinius antrepreneriškumo raiškos tyrimus inovatyviose SVĮ. Inovatyviomis SVĮ šiame darbe laikomos tos įmonės, kurios savo darbe taiko inovacijas , remiasi naujomis technologijomis, naujais vadybos ar gamy-bos metodais ir pan. Antrepreneriškumo raiškos bruožus galima išryškinti ne tik teoriniuose darbuose, kurie traktuotini kaip konceptualūs, visuminiai. Antrepreneriškumo raiškos bruožus galima aptikti ir išgryninti nagrinėjant Europos Komisijos (EK) finansiškai paremtus projektus, kuriais siekiama skatinti ir kurti bei diegti ino-vacijas verslo plotmėje, bei įgalinama pasireikšti antrepreneriškumo raiškos bruožus. Nors konceptualūs mokslinai darbai suteikia pagrindą išskirti bruožus, tačiau verta pasitelkti ir netiesioginį ekspertinį vertinimą. Sudėtinga būtų nau-doti tik teorinių darbų lygmenyje išskirtus bruožus, neįvertinus praktinio eks-pertinio lygmens. Darbe atliktasis tyrimas, nagrinėjant EK projektus ir atsklei-džiant juose antrepreneriškumo raiškos bruožus, įgalina praplėsti teorinį, kon-ceptualų tyrimą, palyginti teorines nuostatas su dabar skatinamomis. Ypač tai reikšminga atlikti todėl, kad projektų pagalba didžiulės lėšos skatina verslą, ypač SVĮ ir antrepreneriškumo plėtrą jose, tuo pačiu keliamas šių įmonių kon-kurencinis pajėgumas, gerinama jų pozicija rinkoje. Papildomų antrepreneriš-kumo raiškos bruožų aptikimas galėtų praplėsti teorinio tyrimo rezultatus. Dar vienas svarbus šio darbo siekis – ištirti, ar ir kaip išskirtieji antrepre-neriškumo raiškos bruožai, formuojantys šiuolaikinę antrepreneriškumo kon-cepciją, reiškiasi praktinėje Lietuvos inovatyvių SVĮ veikloje. Antrepreneriškos įmonės žiniomis grįstos ekonomikos terpėje, pirmiausia, gali būti aptinkamos tokiose institucinėse struktūrose kaip tech