Lyčių aspekto įtaka formuojant valstybės biudžetą

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi lyčių aspekto integravimas į biudžetą – viena iš aukštos ekonominės galios garantijų. Įstatymų leidyba yra nepakankama priemonė užkirsti kelią lyčių nelygybei, kuri yra stipriai įsišaknijusi mūsų visuomenėje ir kurią palaiko stereotipinis požiūris į vyrų ir moterų vaidmenis. Pagrindinė problema, kuriai skiriamas šis darbas: biudžetas – vienas svarbiausių įrankių įgyvendinant politikų priimtus sprendimus, o nuomonė, jog jis yra ir turėtų būti neutralus lytims, klaidinga ir, žiūrint iš valstybės ekonomikos augimo bei šalies gerovės perspektyvos, per brangiai kainuojanti visuomenei. Tyrimo objektas – lyčiai jautrus biudžetas, kuris gali patobulinti lyčių analizę valstybės biudžeto ir išteklių paskirstymo plotmėje. Lyčių aspekto integravimas į biudžetą – tai procesas, kurio metu nagrinėjamas valstybės biudžetas, siekiant nustatyti, ar jis įvertina skirtingus socialinius vyrų ir moterų vaidmenis, ir siūlomi pakeitimai faktinės lyčių lygybės įgyvendinimui. Darbo tikslas – įrodyti lyčių aspekto svarbą, formuojant valstybės biudžetą. Šiuo metu biudžeto skirstymas Lietuvoje neatsižvelgia į lytis, taip tik didindamas nelygybę tarp moterų ir vyrų. Numatytam darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. pateikti užsienio šalių ir Lietuvos analizę lyčių lygybės kontekste; 2. pagrįsti lyčiai jautraus biudžeto diegimo Lietuvoje būtinybę; 3. ištirti Lietuvos moterų itaką bendrajam vidaus produktui; 4. išanalizavus valstybės ir savivaldybių biudžetus struktūriškai ir dinamiškai, palyginti jų asignavimus lyčių aspekto kontekste; 5. ištirti valstybės ir savivaldybių biudžeto mokestines įplaukas lyčių aspekto kontekste; 6. palyginti mokestinę naštą, tenkančią skirtingoms lytims; 7. išanalizuoti lyčių vaidmenį stambiame bei smulkiajame ir vidutiniame versle; 8. ištirti PVM lengvatos maistui įtaką ekonominei-socialinei moterų būklei. Darbe keliamos hipotezės: 1. Lietuvos BVP struktūroje neatsispindi tokia svarbi ekonomikos sritis, kaip taip vadinama reproduktyvinė ekonomika, kuri „atsako“ už žmogiškojo potencialo reprodukciją ir už žmogiškųjų išteklių kokybę ir, kurioje lygiai taip pat sukuriama pridėtinė vertė, įnešanti ženklų indėlį į šalies BVP. Žmogiškojo kapitalo ir darbo jėgos kaštai lieka tarsi nematomi ekonomikoje, reproduktyvusis darbas neįeina į šalies BVP, jis niekaip neapskaitomas, nematuojamas ir neapmokamas. 2. Valstybės biudžetas nėra neutralus lyčių atžvilgiu. Išlaidų paskirstymas skirtingai veikia moterų ir vyrų socialinę-ekonominę padėtį, ir tuo pačiu lyčių lygybės asimetrija neigiamai įtakoja šalies biudžeto pajamas ir išlaidas; 3. Lietuvoje valstybės ir savivaldybių biudžetai suformuoti faktiškai lyčių principu. Skirstant šalies biudžeto išlaidas, pastebima ryški lyčių lygybės asimetrija. Tokiu būdu lyčių nelygybė yra tarsi skatinama; 4. Egzistuojanti mokesčių sistema Lietuvoje daro nevienodą poveikį moterų ir vyrų socialinei-ekonominei būklei. Moterims tenkanti mokestinė našta yra didesnė nei tenkanti vyrams. Darbe naudojami metodai: 1. Statistikos departamento ir Finansų ministerijos teikiamų duomenų bei grafikų analizė; 2. valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų ir mokestinių įplaukų analizė; 3. regresinė analizė (statistine programa Eviews); 4. grafinė analizė (Excel). Derinant tyrimo ekonometrinę ir ekonominę dalis, paaiškėjo, kad mėsos kainos be PVM, t.y. tiekėjo kainos, neįtakoja namų ūkių piniginių vartojimo išlaidų mėsai kitimo, vadinasi lengvata nepasiekia galutinio vartotojo (moters), taigi, lengvatos teikiama nauda atitenka tiekėjui – vyrui. Išanalizavus duomenis ir atlikus tyrimą, visos aukščiau minėtos hipotezės buvo priimtos. Gautos pagrindinės išvados, jog valstybės biudžete akivaizdi lyčių nelygybė, moterys, sumokėdamos daugiau mokesčių, gauna mažesnę asignavimų dalį, taip pat mokestinė lengvata mėsai, skirta vartotojams (moterims), jų „nepasiekia“, o „nusėda“ tiekėjų (vyrų) pelne. Pirmoji darbo dalis skirta teoriniams aspektams nagrinėti bei egzistuojančioms lyčių lygybės įgyvendinimo programoms Lietuvoje ir užsienio šalyse aprašyti. Antroji dalis skirta valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidų struktūrinei ir dinaminei analizei lyčių aspektu Lietuvoje. Antroje dalyje taip pat tiriamas Lietuvos moterų indėlis į BVP. Trečioje dalyje lyčių aspektu analizuojamos nacionalinio biudžeto mokestinės įplaukos bei mokestinė našta valstybės ir privačiame sektoriuose. Šioje dalyje statistinės programos Eviews ir programos Excel pagalba atliktas tyrimas dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maistui įtakos moterų ekonominei-socialinei būklei.

The final Master‘s work topic in Public Sector Economics is relevant since gender mainstreaming in the budget – is one of guarantees of high economic power. Legislation is insufficient to prevent gender inequality, which is deeply rooted in our society and supports the stereotypical approach to men's and women's roles. The main problem in this work: budget – one of the most important tools in implementing the decisions taken by politicians, that is way the opinion that it is and should be gender-neutral is false and, from a state of economic growth and the country's welfare perspective, costs a lot to society. The research subject is gender-sensitive budget, which may improve the gender analysis of the state budget in the context of resource allocation. The integration of gender aspect in the budget is a process when the the state budget is being considered, in order to determine whether it evaluates different social roles of men and women, and modifications are being suggested in order to implement the actual gender equality. The aim of this work is to demonstrate the importance of gender aspect, when the state budget is being formed. Currently, the allotment of budget in Lithuania does not consider gender, hereby inequality between women and men increases. To achieve the higher mentioned aim the tasks are put in: 1. to lay the analysis of foreign countries and Lithuania in the context of gender equality; 2. to justify the necessity of gender-sensitive budget in Lithuania; 3. to investigate the women‘s impact on gross domestic product (GDP) in Lithuania; 4. when the anlysis of the state and munivipal budgets is done, to compare their expense in the context of gender aspect; 5. to explore the tax revenue of the state and municipal budgets in the context of gender aspect; 6. to compare the tax burden, that goes to men and women; 7. to analyse the role of gender in large and small and medium business; 8. to investigate the affect of value added tax concession for food on women’s economical and social status. Hypotheses in this work: 1. Lithuanian GDP structure does not reflect this important economic sector, as the so-called reproductive economy, which is “responsible“ for the reproduction of human potential and for quality of human resources, and in wich value-added is being generated as well. And that brings marked contribution to the country's GDP. Human resource and labor costs remain invisible in the economy, reproductive work remains outside of the country's GDP, it can‘t be measured and paid; 2. State budget is not gender neutral. The allocation of expenditure affects differently upon women‘s and men‘s social and economical status. Herewith, the revenue and expenditure of budget is under the negative influence of gender asymmetry; 3. State and municipal budgets in Lithuania are actually formed in gender philosophy. Gender asymmetry could be seen when the expenditure of national budget is being allocated . In this way, gender inequalities are being kind of encouraged; 4. The existing tax system in Lithuania have unequal impact on women's and men's social-economic situation. Higher tax burden goes to women than men. Methods used in this work: 1. the analysis of data and graphs of the Department of Statistics and the Ministry of Finance; 2. the analysis of the expense and tax revenue of the state and municipal budgets; 3. regression analysis (statistical program Eviews); 4. graphic analysis (Excel). The combination of econometric and economic research parts, has shown that the meat prices, excluding value added tax (supplier prices), does not affect the cash flow of household consumption expenditure for meat. Therefore the benefit of the concession does not reach the end user (a woman), and so it devolves upon on supplier (a man). All of the above hypotheses have been adopted, when the data analysis and research was done. The principal conclusions were that there is obvious gender inequality in the state budget, women pay more taxes and receive lower part of allocations, also the tx concession that is devoted to consumers (women) doesn‘t „reach“ them and sinks in the suppliers (men) profit. The first part is devoted to analyse the theoretical aspects and to describe the gender equality programs that were put in practice in Lithuania and other foreign countries. The second part is devoted to the structural and dynamic analysis in gender aspect of expense of state and municipal budgets in Lithuania. There was also studied women's contribution to GDP in Lithuania. In the third paragraph there was analyzed tax revenue of the national budget and the tax burden on the public and private sectors in gender aspect. In this part with the aid of statistical program Eviews and Excel there has been also analyzed the affect of value added tax concession for food on women’s economical and social status.