Lietuvos ir Latvijos mokėjimų balansai ir jų kitimo tendencijos 2000-2010 m
Martinaitytė, Eugenija | Recenzentas / Rewiewer |
Jočienė, Aldona | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Freitakas, Eduardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Tamošiūnienė, Rima | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jurevičienė, Daiva | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kanapickienė, Rasa | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Mačerinskienė, Irena | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Atliktas tyrimas aktualus, nes tokioms atviroms valstybėms kaip Lietuva ir Latvija, išoriniai veiksniai gali turėti lemiamą įtaką šių šalių ekonominiam gyvenimui. Per pastaruosius 10 metų, Lietuvos ir Latvijos ekonomikoms sparčiai kylant aukštyn, tolygiai didėjo mokėjimų balanso nesubalansuotumas, o 2009 m. stipriai smukus Lietuvos ir Latvijos ekonomikoms imta kalbėti net apie šalių bankroto grėsmę. Dėl šios priežasties būtina analizuoti, kaip per pastaruosius dešimt metų kito Lietuvos ir Latvijos mokėjimų balansą sudarantys rodikliai, nustatyti, kokios priežastys lėmė šių rodiklių kitimą, įvertinti kokią įtaką turi mokėjimų balansą sudarantys rodikliai šalių ekonomikoms. Tyrimo problema: Pastaruosius kelerius metus apie Lietuvos ir Latvijos mokėjimų balansų einamosios sąskaitos deficitą buvo kalbama kaip apie savaime suprantamą dalyką. Lietuvai iki šiol mokėjimo balanso problemas pavyko spręsti pačiai, tačiau Latvija 2009 m. savų valiutos rezervų neužteko, todėl ji buvo priversta prašyti Tarptautinio Valiutos Fondo (toliau – TVF) pagalbos. Analizuojant Lietuvos ir Latvijos 2000 – 2010 m. laikotarpio mokėjimų balansus nustatyta, jog Lietuvos ir Latvijos mokėjimų balansą sudarančios dalys kito ta pačia kryptimi. Abiejose šalyse einamoji sąskaita buvo deficitinė ir šis deficitas ypač ėmė augti šalims tapus ES narėmis. 2009 m. abiejose šalyse einamoji sąskaita tapo pertekline. Tyrimo hipotezė: Lietuvos bei Latvijos mokėjimų balansų nesubalansuotumą lemia einamoji sąskaita, kurios dydžiui didžiausią įtaką turi užsienio prekyba, bei valstybės skolinimasis. Tyrimo objektas: Lietuvos ir Latvijos statistiniai mokėjimų balanso rodikliai. , Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos ir Latvijos mokėjimų balansus, jų kitimo tendencijas per pastaruosius dešimt metų bei nustatyti priežastis, turėjusias įtakos šių šalių mokėjimų balansų rodiklių kitimui. Tyrimo uždaviniai: 1.išnagrinėti mokėjimų balanso sampratą, sudarymą, pagrindines mokėjimų balanso reguliavimo teorijas ir modelius Lietuvos bei užsienio autorių moksliniuose darbuose; 2.išanalizuoti pagrindinius Lietuvos ir Latvijos mokėjimų balanso straipsnius, nustatyti jų kitimo tendencijas ir išsiaiškinti priežastis, lėmusias šias kitimo tendencijas; 3.išanalizuoti Lietuvos ir Latvijos užsienio prekybos kitimo tendencijas ir nustatyti kokiuose sektoriuose Lietuva ir Latvija turėjo lyginamąjį pranašumą prekiaujant su kitomis šalimis; 4.išsiaiškinti, kaip pasirinkti kintamieji – tiesioginės užsienio investicijos, valdžios sektoriaus išlaidos bei vidaus investicijos, veikia einamąją sąskaitą; 5.įvertinti mokėjimų balanso poveikį Lietuvos ir Latvijos ekonomikoms; Tyrimo metodai: analizuojant Lietuvos bei Latvijos mokėjimų balanso kitimo tendencijas, taikyti teoriniai ir empiriniai metodai. Teoriniai metodai: lyginamoji analizė, sisteminimas, bei loginis apibendrinimas. Empiriniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, antrinė duomenų analizė, statistinė duomenų analizė. Sprendžiant minėtus uždavinius patvirtinta tyrimo hipotezė, jog tiek Lietuvos tiek Latvijos mokėjimų balanso nesubalansuotumą lemia einamoji sąskaita, kuriai didžiausią įtaką turi užsienio prekyba, bei valstybės skolinimasis. Atlikus analizę buvo nustatyta, jog abiejų šalių mokėjimų balansų ESD pradėjo augti šalims tapus ES narėmis. Abiejų šalių ESD augo dėl didėjančio importo, o importo augimą savo ruožtu paskatino gerėjančios gyvenimo sąlygos dėl mažėjančio nedarbo lygio, darbo užmokesčio augimo. Abiejose šalyse pablogėjus ekonominei situacijai sumažėjo vartojimas, kuris sumažino importą ir dėl šios priežasties einamoji sąskaita tapo pertekline. Atsiradus einamosios sąskaitos pertekliui jį, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje didino valstybės skolinimasis.
The topic is relevant, because the external factors to such open countries like Lithuania and Latvia can have decisive influence on the country’s economic life. Over past ten years Lithuanian and Latvian economies had an increase of balance of payments imbalances. In 2009 when Lithuania and Latvia had experienced significant economics decline, it started to talk about counties bankruptcy. For this reason, it is necessary to analyze, how over past ten years the main indicators of balance of payments changed in Lithuanian and Latvian economies. Themes problem: Over the past few years, Lithuania and Latvia had balance of payments current account deficit. Lithuania balance of payments problem managed to solve itself, but Latvia in 2009 its own currency reserves was not enough, so she was forced to ask for help the International Monetary Fund. It was determined that Lithuania and Latvia balance of payments component parts in 2000 – 2010 changed in the same direction. In both countries, the current account was in deficit and this deficit began to grow when countries became EU members. In both countries, current account was in surplus in 2009. The study hypothesis: Lithuanian and Latvian balance of payments current account imbalances, due to the size of the most affected by foreign trade, and government borrowing. The research focused on: The main statistical indicators of Lithuanian and Latvian balance of payments statistics. Objective of the study – to analyze the Lithuanian and Latvian balance of payments, their variation tendencies over past ten years and the causes that affected the balance of payments indicators. Objectives of the study: 1. Discuss the concept of balance of payments, basic theories and models in foreign and Lithuanian author’s scientific work; 2. Analyze the main items of Lithuanian and Latvian balance of payments, to determine their variation tendencies and find out the reasons which led to these trends; 3. Analyze Lithuanian and Latvian foreign trade and determine in which sectors Lithuania and Latvia had a comparative advantage in trade with other countries; 4. Figure out how chosen variables - foreign direct investment, government expenditure, other investment influence the current account; 5. Evaluate the impact of balance of payments basic items to the Lithuanian and Latvian economies. Research methods: There were used theoretical and empirical methods. Theoretical methods: a comparative analysis, and logical generalization. Empirical research methods: scientific literature review, secondary data analysis, statistical data analysis. The analysis has showed that the greatest impact both to Lithuanian and Latvian balance of payments current account imbalance, has foreign trade and government borrowing. It was found out that in both countries current account deficit began to grow upon the accession to the European Union. current account deficit in both countries has grown due to the increasing imports. Import growth was influenced by living conditions improvement. In that time decreased unemployment rate, grew wages In both countries the worsening economic situation decreased consumption, which reduced imports and for this reason, the current account was in surplus. In the event a current account surplus, either in Lithuania and Latvia increased by public borrowing.