Teisinio švietimo bendrojo lavinimo mokykloje poreikio ir galimybių vertinimas

Abstract

Šiame magistro baigiamajame nagrinėjama teisinis švietimas – kaip kryptinga ir sisteminga veikla, kurios metu siekiama besimokančiąjam perteikti teisines žinias ir formuoti teisinius įgūdžius ir gebėjimus, kuriais vadovaudamasis asmuo gebėtų pasinaudoti kasdieniniame gyvenime ir/ar iškilus atitinkamai situacijai, taip pat mokėtų naudotis savo teisėmis ir laisvėmis teisinėje šalies sistemoje, kartu gerbdamas kito teises ir laisves bei vykdydamas pareigas. Tyrimo objektas – teisinio švietimo bendrojo lavinimo mokyklose poreikio ir galimybių vertinimas. Tyrimo tikslas – ištirti teisinio švietimo bendrojo lavinimo mokyklose poreikį ir galimybes, bei nustatyti poreikio ir galimybių vertinimą Tyrimo duomenys rinkti atliekant iš pusiau struktūruotą interviu, duomenys analizuoti naudojant interpretuojamąją fenomenologiją. Atliekant pusiau struktūruotą interviu informantams atrinkti buvo taikoma netikimybinė kriterinė atranka. Imties dydis – 7 informantai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklos bendruomenėje egzistuoja teisinio švietimo poreikis, ypač mokytojų ir administracijos darbuotojų tarpe. Mokinių tarpe šis poreikis šiek tiek mažesnis, kadangi jiems dėl mokymo programų didelės apimties sunku rasti laiko teisinio švietimo pamokoms. Mokyme ir mokymesi teisinio švietimo poreikis pasireiškia klausimais, domėjimusi, aktualios teisinės informacijos paieška, aktyviu dalyvavimu teisinio švietimo pamokose ir kitose su teisiniu švietimu susijusiose renginiuose, akcijose, susitikimuose. Teisinio švietimo galimybės mokykloje neapsiriboja vien tik formaliuoju teisiniu švietimu: teisės pagrindai, istorija, pilietiškumo pagrindai, etika) taip pat nemažai dėmesio skiriama neformaliajam švietimui, kuris sėkmingai vyksta per projektinę veiklą, įvairius susitikimus, renginius, policijos pareigūnų edukacinę veiklą. Taip pat gajus savaiminis mokymasis: per spaudą, televiziją, internetą, bendravimą ir bendradarbiavimą. Taigi teisinio švietimo galimybės esančios mokyklose tik iš dalies atitinka teisinio švietimo poreikį, kadangi nepakanka teisinio švietimo mokytojams ir administracijos darbuotojams, teisinės žinios perduodamos mokykloje dažnai nėra aktualios patiems besimokantiesiems, tai mažina jų susidomėjimą teise. Pagrindinės priežastys, sąlygojančios teisinio švietimo mokykloje poreikio ir galimybių neatitikimą yra: nuoseklumo teisinio švietimo sistemoje trūkumas, teisinio švietimo dalykų programų nesuderinamumas su besimokančiųjų poreikiais, ribotas pamokų skaičius ir nepakankamas dėmesys mokinių ir administracijos darbuotojų teisiniam švietimui.