Neregistruoto Bendrijos dizaino teisinės apsaugos teorinės ir praktinės problemos
Mikutytė, Giedrė |
Čekanavičius, Ąžuolas | Recenzentas / Rewiewer |
Tikniūtė, Agnė | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Birštonas, Ramūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dambrauskaitė, Asta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Matkevičius, Algirdas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kudinavičiūtė-Michailovienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pakalniškis, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darbe analizuojama neregistruoto EB dizaino teisinės apsaugos teorinės ir praktinės problemos. Neregistruotam EB dizainui taikomos tokios pat teisinės apsaugos sąlygos kaip ir registruotam EB dizainui, t.y. jis turi būti naujas ir pasižymėti individualiomis savybėmis. Tačiau skirtingai nei registruoto EB dizainas, neregistruoto EB dizaino teisinė apsauga atsiranda ne nuo dizaino įregistravimo dienos, bet nuo atskleidimo EB visuomenei dienos ir tik tada, jei toks atskleidimas tampa pagrįstai žinomas EB veikiantiems atitinkamos srities specialistams. Analizės pagrindas – registruoto ir neregistruoto EB dizaino teisinės apsaugos būdų lyginimas, siekiant nustatyti, ar registruoto EB dizaino teisinės apsaugos būdo bruožus galima taikyti ir neregistruotam EB dizainui. Šiame darbe lyginamos registruoto ir neregistruoto EB dizaino teisinės apsaugos sąlygos, savininko teisių apsaugos apimtys, disponavimo santykių reguliavimas. Išryškėja tokių taisyklių taikymo neregistruotam EB dizainui problemos: 1) Tiek registruoto, tiek neregistruoto dizaino atveju, atitinkamos srities specialistai nėra ribojami sektoriumi, kuriame tas dizainas atskleistas arba kokiai klasei registruotas. Nėra aišku, kokiais būdais neregistruotas turi tapti prieinamas kitiems dizaino sektoriams, jei jis atskleistas tik tame sektoriuje, kuriame naudojamas. Atitinkamai nėra aišku, kurio sektoriaus informuotas vartotojas turi vertinti dizaino individualias savybes; 2) Esminis skirtumas tarp registruoto ir neregistruoto EB dizaino savininko tesių apimties yra tas, kad registruoto dizaino savininkas turi teisę uždrausti tiek kopijuoti jo dizainą, tiek uždrausti naudoti nepriklausomai sukurtą panašų ar tapatų dizainą, o neregistruoto EB dizaino savininkas turi išimtinę teisę tik uždrausti kopijuoti dizainą. Turint omeny, kad dizainas labai dažnai yra funkcinis, neregistruoto EB dizaino savininko teisių apimtis siaura, nes apima tik individualizuojančius dizaino bruožus; 3) Neregistruoto EB dizaino teisinės apsaugos pagrindinė prielaida – suteikti įmonių sukurtiems dizainams unitarinę sui generis dizaino teisinę apsaugą laikotarpiu iki kada jis įregistruojamas VRDT, t.y. 12 mėn. Tačiau Dizaino reglamente nėra specialiai reguliuojami šiuo laikotarpiu disponavimo neregistruoto EB dizaino santykiai. Neregistruoto EB dizaino savininkas savo teises įgyvendina ir gina remdamasis autorių teisės normomis. Todėl pagrįstai kyla neregistruoto EB dizaino teisinio apsaugos būdo reikalingumo klausimas
This paper concentrates on analysis of theoretical and practical problems of unregistered Community design legal protection. The requirements for unregistered Community design and registered community design protection include that a design must be new and have individual character. Unlike registered Community design, the protection of unregistered Community design arises from the date, when it was made available to EU society, which means that specialists operating in EU have to know about existing design. The base of analysis is comparison of registered and unregistered Community design regimes, trying to assess, whether the rules, features of registered Community design can be applied to unregisted Community design. Conditions of legal protection, scopes of owners rights, regulation of disposal of owners rights of both regimes – registered and unregistered community design are compared in this paper. Some problems arise trying to apply registered Community design rules to unregistered Community design regime: 1) Specialists operating within EU are not only to whose sector design is registered of registered Community design case or disclosed of unregistered Comuunity design cases. Thus it is unclear how unregistered community design ca be reasonable known to other sectors, if desig was disclosured to one sector. Accordingly to this it is unclear which sector‘s informed users have to assess design individuality; 2) The main difference of scope of unregistered and unregistered community design rights is that the owner of registered community design has the right to prevent copying his design and as well as using independently created design. The unregistered community design constitutes a right to prevent the commercial use of the design only if the use results from copying. Keeping in mind that very often design is funtional, unregistered community design owners rights are very narrow, because the protection is given just for individualizing features; 3) The main purpose of establishing unregistered community design legal protection regime is the need to protect designs, created by enterprises for the 12 month period within the owner can check it in the market and decide whether he needs to register his design. However there is no special regulation how unregistered Community design owner can dispose his rights during this grace period. Author law of each Community country regulates these relationships. Thus it can be raised a question, why Community needs this instrument of design legal protection.