Preliminariųjų sutarčių aiškinimo problemos Lietuvos teismų praktikoje

Magistro baigiamajame darbe analizuojama preliminariųjų sutarčių kvalifikavimo ir aiškinimo problematika Lietuvos teismų praktikoje. Plačiau nagrinėjami preliminariųjų sutarčių kaip savarankiškų ikisutartinių teisinių santykių instrumentų identifikavimo klausimai, jų atribojimo nuo pagrindinių sutarčių problemos, pagal preliminariąsias sutarties atliekamų mokėjimų vertinimo teismų praktikoje problematika bei atsakomybės už preliminariųjų sutarčių pažeidimus ir jos sudėties probleminiai aspektai. Preliminariosios sutarties institutas nuo pat jo įtvirtinimo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse kėlė teismų praktikoje nemažai probleminių klausimų, kuriuos buvo bandyta spręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinėje sesijoje priimtame 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime. Vis dėlto, naujausia teismų praktika rodo, kad šiuo nutarimu kasacinis teismas išsprendė tik dalį preliminariųjų sutarčių aiškinimo problemų, o dalis klausimų aiškinant preliminariąsias sutartis liko neišspręsti bei išlieka aktualūs. Tai parodo teisės doktrinos darbų aktualumą šiuo klausimu. Analizuojant magistro baigiamajame darbe iškeltą problemą pasitelkiami lyginamasis, dokumentų analizės, kritikos bei apibendrinimo metodai, padedantys atskleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje esančius prieštaravimus aiškinant preliminariąją sutartį. Minėti metodai taip pat taikomi bandant atskleisti ir išgryninti galimas priežastis, lėmusias preliminariųjų sutarčių aiškinimo problemų teismų praktikoje atsiradimą. Darbe iškeliamas tikslas išgryninti (išskirti) ir plačiau paanalizuoti pagrindines preliminariųjų sutarčių aiškinimo problemas Lietuvos teismų praktikoje, aptariant daugiausia klausimų keliančias sritis bei nurodant galimas šių problemų kilimo priežastis. Baigiamajame darbe remiantis teismų praktikos analize stengiamasi pagrįsti įvade išdėstytus teiginius, kad daugiausia problemų teismų praktikoje kelia preliminariųjų sutarčiu identifikavimo, atribojimo nuo pagrindinių sutarčių, pagal preliminariąsias sutartis atliekamų mokėjimų bei atsakomybės už šių ikisutartinių dokumentų pažeidimus kvalifikavimo klausimai. Darbas susideda iš keturių dalių. Pirmojoje darbo dalyje plačiau nagrinėjama ikisutartinių teisinių santykių samprata bei tokių teisinių santykių metu atsirandantys teisiškai reikšmingi dokumentai. Šioje baigiamojo darbo dalyje pabrėžiama, kad didžioji dalis teisės teoretikų ir praktikų ikisutartinius teisinius santykius sieja su šalių derybomis dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir preliminariosios sutarties sudarymu kaip vienu iš šių derybų rezultatų. Ikisutartinių teisinių santykių aptarimas naudingas vertinant preliminariosios sutarties kaip savarankiško teisinio instituto kvalifikavimo ir atskyrimo nuo panašių ikisutartinių teisinių dokumentų problematiką. Šios darbo dalies pabaigoje dar kartą patvirtinamas teisės doktrinoje ir praktikoje sufomuluotas teiginys, kad ikisutartinių santykių reguliavimas yra preliminariosios sutarties specifika. Antrojoje darbo dalyje aptariama preliminariosios sutarties samprata bei esminiai šios sutarties požymiai. Plačiau aptariama tai, kada iškyla poreikis vertinti ir aiškinti preliminariąsias sutartis būtent teismų praktikoje, nagrinėjami teismų praktikoje suformuluoti ir naudojami tokių sutarčių aiškinimo metodai. Trečioji darbo dalis yra skirta preliminariosios sutarties ir pagrindinės sutarties atribojimo problematikos teismų praktikoje nagrinėjimui. Iškilus ginčui tarp preliminariąją sutartį sudariusių sutarties šalių dėl tarpusavio įsipareigojimų apimties, nevisuomet yra aiški takoskyra tarp pagrindinės ir preliminariosios sutarties. Tokiu atveju, kaip lemiamas kriterijus aiškinant tokią sutartį ir atribojant ją nuo pagrindinės sutarties, teismų praktikoje dažniausiai yra įvardijama šalių valia, t.y. tikrieji sutarties šalių ketinimai. Visgi, neretai tikrąją šalių valią yra ganėtinai sunku išsiaiškinti, o teismų praktikoje nėra iškristalizuota, kokiais konkrečiais kriterijais turėtų būti remiamasi nustatant tikruosius šalių ketinimus. Ketvirtojoje darbo dalyje analizuojama atsakomybės už preliminariųjų sutarčių pažeidimus bei jos apimties kvalifikavimo teismų praktikoje problema. Preliminariosios sutarties pažeidimas sukelia ikisutartinę atsakomybę, kuri apibrėžiama kaip sąžiningumo pareigos pažeidimas ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose. Naujausioje teismų praktikoje nėra išsamiai pasisakyta dėl ikisutartinės atsakomybės kvalifikavimo sutartine ar deliktine. Ikisutartinės atsakomybės neapibrėžtumas kelia nuostolių apimties, atlyginamos pagal preliminariąsias sutartis, problemas.

The Final Paper analyzes the problems of qualification and interpretation of a preliminary agreements in Lithuanian judicial practice. Analysis includes questions of qualification preliminary agreements as indipendent pre-contractual instruments, delimitation between preliminary agreements and the main contracts, problems according to the payments made by the preliminary agreements and problematic issues of liability for violations of the preliminary contracts and the extent of them. After the consolidation in the Lithuanian Civil Code, the institute of preliminary agreement raised a number of problematic issues in court jurisprudence. These issues were solved in complexity in the Supreme Court‘s of Lithuania ruling on the 6 November 2006. However, recent court practice shows that only a part of these issues were solved by Supreme Court’s ruling and still there are some issues which remains relevant even today. This fact just shows the relevance of the work of law commentators on this issue. The Final Paper is based on a comparative, documentary analysis and other methods, which help to reveal the way of interpretation of preliminary agreement in Lithuanian Supreme Court jurisprudence. These methods are also used to try to reveal and refine the possible causes that brought the problems of interpretation of the preliminary contracts in Lithuanian courts. The paper raises the purpose of purification and further exploration of the main problems of interpretation of preliminary contracts of the main problems of Lithuanian courts in practice, mainly discussing the issues highlighted areas, as well as indicating the possible causes of these problems ascension. According to the jurisprudence analysis, author tries to improve that claims, which were formed in the introduction of the Final Paper, realy exist in court decisions and are really problematic. The Final Paper consists of four parts. The first part is devoted to a conception of a pre-contractual relations and the legaly important documents that can be signed in these relations. In this part author highlights that the majority of legal academics and practitioners tie up pre-contractual relations with the negotation between the parties because of signing the basic contract. Usually the result is of these negotations is preliminary agreement. Talking about pre-contractual relationship is useful for assessing the preliminary agreement as an independent legal institute in civil law. The second part deals with the conception of a preliminary agreement and the essential features of this contract. Final Paper author also talks about need to interprete these pre-contractual legal documents in court jurisprudence and about the methods which are formed in Lithuanian court desicions and are used for interprating of preliminary agreements. The third part of a Final Paper is devoted to the problems in court jurisprudence of delimitating preliminary and principal agreements. There are a lot of disputes when there is no clear distinction between basic and preliminary agreement. In this case, as the decisive criteria in interpreting the contract is the true intentions of the parties. However, often it is quite difficult to find the true will of the parties, and court jurisprudence don’t clear what specific and reliable criteria should be used to determine the true intentions of the parties. The fourth part analysis the liability of the breaches of preliminary agreements and the extent of it. Breaches of preliminary agreements are usually defined as a breaches of duty of good faith. In a recent court jurisprudence there is no answer to the question which type of legal liability is the pre–concractual liability - contractual or non-contractual.