Viešosios pozityviosios ir negatyviosios atsakomybės taikymas nepilnamečiams
Betingytė-Jasaitienė, Rasa |
Žilinskas, Dainius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sabatauskas, Julius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Novikovas, Andriejus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Urmonas, Algimantas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Kalesnykas, Raimundas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kosmočaitė, Violeta | Recenzentas / Rewiewer |
Šedbaras, Stasys | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dziegoraitis, Algimantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šulija, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Teisinės atsakomybės taikymas nepilnamečiams – tai pagrindinė priemonė kovojant su jų daromais teisės pažeidimais. Todėl būtinas nuolatinis šios priemonės efektyvumo vertinimas. Autorė, siekdama prisidėti prie šios problemos sprendimo atliko tyrimą, kurio tikslas išanalizuoti viešosios pozityviosios ir negatyviosios atsakomybės taikymo ypatumus nepilnamečiams. Atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu, pasitelkus interviu metodą, apklausti 28 Vilniaus miesto specialistai – tai socialiniai pedagogai, Vaiko teisių apsaugos inspektoriai ir nepilnamečių reikalų pareigūnai. Tyrimo metu spręsti šie uždaviniai: aiškintasi, kaip specialistai vertina dabartinę teisinę sistemą susijusią su nepilnamečių teisėsaugos pažeidimais; kokia, respondentų nuomonė, apie viešosios pozityviosios ir negatyviosios atsakomybės taikymą nepilnamečiams; tai pat domėtasi, kaip specialistai vertina mokyklos ir šeimos, kaip artimiausios vaiko aplinkos, įtaką ugdant teisinę atsakomybę. Apibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad būtinas teisinės sistemos, susijusios su nepilnamečių daromų teisės pažeidimų mažinimu, reformavimas, t.y. skiriama daugiau dėmesio pozityviosios atsakomybės ugdymui; organizuojamas tėvams prieinamesnis teisinis švietimas; didinamas nepilnamečiams taikomų sankcijų spektras; atsakomybės taikymas nuo 14 metų, o iki to amžiaus – auklėjamųjų priemonių ir t.t. Taip pat, būtina daugiau dėmesio skirti šeimų materialiniam gerbūviui bei šeimos ir vaiko santykių stiprinimui. Be to svarbu, kad sprendžiant šią problemą, poveikio priemonės būtų taikomos kompleksiškai, kitu atveju jos nebus pakankamai efektyvios.
Application of legal liability to the minors is the key instrument in struggling against their offences. Thus constant estimation of efficiency of this instrument is required. For the purpose of contributing to handling of this problem, the author has carried out the research which aims at analysing the peculiarities of application of the public positive and negative liability to the minors. During the qualitative research and through the method of the interview, 28 specialists of Vilnius City, including social pedagogues, inspectors for child rights protection, and officers for the issues of the minors, have been inquired. The following tasks have been delt with during the research: it has been investigated into how the specialists construe the present legal system pertaining to the offences of the minors; what is the opinion of the respondents of application of the public positive and negative liability to the minors; it has been also inquired into how specialists construe the influence of the school and family - the closest environment of a child - in developing of legal liability. Summation of the research results demonstrated that reformation of the legal system related to reduction of the offences committed by the minors is necessary: expansion of the range of the sanctions inflicted on the minors; application of liability starting from the age of 14 and undertaking of educative remedies for those under 14; greater attention to developing of positive liability; ensuring of better accessibility of legal education to parents, etc. A greater importance must be attached to material facilities of the families and cementing of the family-child relationships. Furthermore, it is essential that handling of this problem would involve a complex application of sanctions, or else they would never prove to be effective enough.