Dabartinės ir tarpukario Lietuvos valstybės tarnybų lyginamoji analizė

Abstract

Magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes vienas iš valstybės tarnybos valdymo ir jos teisinio reguliavimo tobulino aspektų yra stabilios ir veiksmingos valstybės tarnautojų atrankos sistemos sukūrimas. Sisteminiai atrankos į valstybės tarnybą mechanizmo pokyčiai, tobulinant teisinį reguliavimą, taip pat didinant konkursų į valstybės tarnautojo pareigas viešumą skatina skaidrios ir profesionalios valstybės tarnautojų atrankos diegimą. Modernios Lietuvos valstybės tarnybos pradžia siejama su 1918 m., kai Lietuvos Respublika, atkūrusi nepriklausomybę, pradėjo kurti valstybės tarnybą. Tiek tarpukario, tiek dabartinė valstybės tarnyba formavosi remdamasi kontinentinės Europos valstybės tarnybos tradicijomis. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojų priėmimo sąlygas, karjeros galimybes, teises ir pareigas, atleidimo, atsakomybės bei socialinės garantijas, darbe lyginami dabartinės ir tarpukario Lietuvos valstybės tarnybų teisiniai aspektai, tarnybų modeliai, valstybės tarnautojų sąvokų apibrėžimai. Darbe taip pat nagrinėjamos tarpukario ir dabartinės valstybės tarnybos valdymo ir jos teisinio reguliavimo tobulinimo gairės. Pagrindinis dėmesys darbe buvo skirtas palyginti svarbiausius tarpukario ir dabartinės Lietuvos valstybės tarnybų teisinius aspektus, atskleisti jų ypatumus ir nurodyti galimus valstybės tarnautojų teisinės padėties reglamentavimo trūkumų sprendimo būdus. Siekiant įvertinti atrankos į valstybės tarnautojo pareigas proceso mastą ir jo kaitos tendencijas, darbe pateikiama valstybės tarnautojų skaičiaus dinamika, paskelbtų konkursų, neįvykusių konkursų skaičius, priėmimo į valstybės tarnybą atvejai, taip pat vidutinis pretendentų skaičius konkursuose į valstybės tarnautojo pareigas 2009 – 2011 m. Bendros priėmimo į valstybės tarnybą sistemos nebuvimas bei kiekvienos ministerijos individuali praktika trukdė tarpukario Lietuvos valstybės tarnybos reformų įgyvendinimą. Paminėtinas 1940 m. Valstybės tarnybos įstatymo projektas, kuris numatė konkursinės komisijos sudarymą kiekvienoje ministerijoje ir jos organizuojamus viešus konkursus bei vieningą valstybės tarnautojų teisinės padėties reglamentavimą. Deja, toks vieningas įstatymas dėl istorinių aplinkybių nebuvo priimtas. Dabartiniam moderniam valstybės tarnautojų atrankos sistemos modeliui sąlygas sudaro nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, įvedantys dvipakopę, iš dalies centralizuotą valstybės tarnautojų atrankos sistemą, įtvirtinantys privalomą valstybės tarnautojui privalomų bendrųjų gebėjimų, pareigoms būtinos užsienio kalbos mokėjimo centralizuotą patikrinimą, taip pat asmenų, pretenduojančių į vadovaujamas pareigas valstybės tarnyboje, vadovavimo gebėjimų patikrinimą.