Nekaltumo prezumpcija
Boreiša, Ričardas |
Gušauskienė, Marina | Recenzentas / Rewiewer |
Zajančkauskienė, Jolanta | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Matulienė, Snieguolė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Latauskienė, Eglė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rimšelis, Ernestas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nekaltumo prezumpcija – pamatinis ir visuotinai pripažįstamas baudžiamosios teisės principas, įtvirtintas tarptautiniuose teisės tiek nacionaliniuose teisės aktuose. Šio principo postulatas reikalauja asmenį laikyti nekaltu, jei neįrodoma priešingai ir suponuoja būtinų procesinių taisyklių laikymąsi nustatant tam tikras proceso dalyvių teises ir pareigas. Tačiau nekaltumo prezumpcijos principas turi tam tikrų prieštaravimų, kurių esminis yra tai, kad baudžiamajame procese greta nekaltumo prezumpcijos egzistuoja jos antipodas - kaltumo prezumpcija. Jei tokios nebūtų, būtų neįmanomą prieš asmenį pradėti baudžiamąjį procesą ir taikyti jam procesines prievartos priemones. Vadinasi nekaltumo prezumpcija nėra ir negali būti suabsoliutinama baudžiamajame procese, tačiau visgi ji būtina kaip asmens teisių garantas. Šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje, nors ir suvokiama nekaltumo prezumpcijos svarba žmogaus teisių užtikrinimo kontekste ir vienų mokslininkų laikoma objektyvia ir visuotinai privaloma teisine nuostata, visgi yra manančių, kad nekaltumo prezumpcija yra viso labo tik fikcija, neturinti praktinės reikšmės. Be to nekaltumo prezumpcija nebegalioja tik nuo to momento kai įsiteisėja kaltumą konstatuojantis teismo nuosprendis. Vadinasi kol vyksta ikiteisminis tyrimas, ar teismo procesas, daugelis aplinkybių dar nėra pilnutinai ištirtos, taigi nesibaigus teisminiam nagrinėjimui išlieka didėlė tikimybė nekaltai apkaltinti asmenį. Todėl praktikoje dažnai kyla nekaltumo prezumpcijos įgyvendinimo problemų ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant procesinių prievartos priemonių taikymą, informuojant visuomenę ir kt. Taip pat problematiškas kardomojo kalinimo ir nekaltumo prezumpcijos santykio klausimas. Kardomasis kalinimas taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse, nors tuo pat metu remiantis nekaltumo prezumpcija draudžiama iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo asmeniui taikyti analogiškas bausmei prilygstančias priemones. Taigi atsižvelgiant į kylančius nekaltumo prezumpcijos probleminius aspektus šio tyrimo tikslas - atskleisti nekaltumo prezumpcijos principo esmę, bei problematiką. Darbe pateikiama nekaltumo prezumpcijos samprata, kuri analizuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse, analizuojamos nekaltumo prezumpcijos principo išvados (sekmenys), pateikiama nekaltumo prezumpcijos ir teisės į teisingą teismą principų santykio analizė.
The presumption of innocence is the fundamental and general principle in the criminal law which is recognized both: internationally and nationally. The presumption of innocence - is the principle that one is considered innocent until proven guilty. This principle implies that there should be the certain and strict rules followed in the process while settling the rights and obligations of the participants of the criminal procedures. However this principle has some contradictions with other principles. The essential contradiction is with the presumption of guilt. Without the presumption of guilt there would be impossible to start the criminal proceedings and to impose coercive measures against any person. So the presumption of innocence is not and can not be considered as absolute principle, but the one which guarantees the implementation of certain rights of the person in criminal proceedings. Even though in modern criminal law the importance of the presumption of innocence to ensure human rights is realized and principle is considered as universally binding legal provision by many researchers, some researches express the opinion that presumption of innocence is pure fiction and that it has no practical significance. The presumption of innocence proceeds until someone is found guilty by final and valid court decision. Taking into the consideration mentioned above during the pre-trial investigation or during the trial many factors have not yet been fully explored and there is high chance to accuse a not guilty person. So there are a lot of problems implementing the presumption of innocence correctly during the proceedings of pre-trail investigation, court hearings, while informing the public. The question of relations between the presumption of innocence and pre-trail detention is problematic as well. Pre-trail detention is applied in all European Union countries even though presumption of innocence prohibits applying punishment equal measures until the person is proven guilty in court. Thus, considering mentioned problematic aspects of presumption of innocence, the aim of this thesis is to reveal the essence of the presumption of innocence as well as problems arising while implementing it. The thesis presents the concept of the presumption of innocence, which is analyzed in The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, Constitution of the Republic of Lithuania and the Code of Criminal procedure code of the Republic of Lithuania. The thesis analyzes conclusions (findings) of the presumption of innocence, as well as presents the analysis of the relation between the presumption of innocence and the right to a fair trial.