Elektroninių nusikaltimų reglamentavimas Rusijoje ir Lietuvoje: lyginamieji aspektai
Rotomskis, Irmantas | Recenzentas / Rewiewer |
Baronas, Audrius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Petrauskas, Rimantas Alfonsas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Norvaišas, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Skaržauskienė, Aelita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Elektroninis nusikalstamumas tapo pasauliniu reiškiniu, darančiu vis daugiau ţalos atskiriems piliečiams, organizacijoms, visai visuomenei, valstybei. Dauguma pasaulio valstybių elektroninius nusikaltimus pagal jų pavojingumą ir pelningumą netgi prilygina tokioms nusikalstamoms veikoms kaip terorizmas ir prekyba narkotikais. Todėl elektroninių nusikaltimų teisinio reglamentavimo problema yra viena iš pačių aktualiausių visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, ir mūsų kaimynystėje esančioje Rusijoje. Iki šiol elektroninių nusikaltimų nagrinėjimas Lietuvos mokslinėje literatūroje yra pakankamai ribotas. Literatūros šaltiniuose nepavyko surasti palyginimo tarp elektroninių nusikaltimų reglamentavimo praktikos Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti ir tarpusavyje palyginti elektroninių nusikaltimų reglamentavimą Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje aptariama elektroninių nusikaltimų samprata. Akcentuojama, kad teisinėje literatūroje ir teisės aktuose trūksta aiškaus vieningo elektroninių nusikaltimų apibrėžimo. Antrojoje darbo dalyje lyginamuoju aspektu nagrinėjama pagrindinių tarptautinių ir regioninių dokumentų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje praktika, elektroninių nusikaltimų teisinio reglamentavimo klausimai Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje. Pabrėžiama, kad elektroninių nusikaltimų reglamentavimui Lietuvos Respublikoje įtaką daro tiek tarptautinis, tiek regioninis teisinis reglamentavimas., tuo tarpu elektroninių nusikaltimų reglamentavimui Rusijos Federacijoje jokios tarptautinės ir regioninės iniciatyvos įtakos neturi. Nustatyta, kad šiuo metu abiejose valstybėse yra priimti strateginiai dokumentai, kurie apibrėžia planuojamą valstybės politiką šioje srityje, tačiau Lietuvoje trūksta įstatymo, kuriuo visapusiškai ir nuosekliai būtų reglamentuoti visuomeniniai santykiai, susiję su elektroninės informacijos sauga. Trečiojoje dalyje analizuojamos ir tarpusavyje lyginamos Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos baudžiamųjų kodeksų nuostatos, numatančios atsakomybę už elektroninius nusikaltimus. Nustatyta, kad iš esmės tiek LR BK, tiek RF BK yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą prieigą prie elektroninių duomenų ir poveikį jiems, kenkėjiškų programų disponavimą, tačiau RF BK nėra numatyta tiesioginė baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą 66 prisijungimą prie informacinės sistemos ar neteisėtą poveikį informacinei sistemai, o LR BK – uţ kompiuterių sistemos naudojimo taisyklių pažeidimus. Darbe, pasitelkiant dokumentų analizės, lyginamąjį bei apibendrinimo metodus, analizuojami Lietuvos ir Rusijos mokslininkų darbai, šių valstybių nacionaliniai teisės aktai dėl elektroninių nusikaltimų, Lietuvos teismuose išnagrinėtų bylų statistika pagal atitinkamus baudžiamojo kodekso straipsnius.
Cybercrime has become a global phenomenon, which is causing more harm to individual citizens, organizations, society and the state. Most countries in the world compare cybercrime with such offences as terrorism and drug trafficking due to its risks and profitability. Therefore, the legal regulation of cybercrime is one of the most relevant problems in the world, including Lithuania and our neighboring country Russia. So far cybercrime analysis in scientific literature has been rather limited. We have not succeeded in finding a comparison between the regulatory practices of cybercrime in the Russian Federation and the Republic of Lithuania in any of the references. The main goal of the thesis paper is to analyze and compare the regulation of cybercrime in the Russian Federation and the Republic of Lithuania. The paper consists of three parts. The first part deals with the concept of cybercrime. It is emphasized that the legal sources and laws lack a clear unified definition of cybercrime. The second part analyses the main international and regional instruments implemented in practice by the Republic of Lithuania and the Russian Federation, the issues of legal regulation of cybercrime in the Republic of Lithuania and the Russian Federation. It is emphasized that the regulation of cybercrime in Lithuania is influenced by both the international and regional legal framework, while cybercrime regulation in the Russian Federation is not affected by international and regional initiatives. It was determined that recently strategic documents which define the proposed national policy in this area have been enacted in two countries, but there is a lack of law in the Lithuanian legal system which would comprehensively and consistently regulate public relations related to electronic information security. The third part analyzes and compares criminal code provisions of the Republic of Lithuania and the Russian Federation that criminalize cybercrime. It was determined that in general both the Criminal Code of the Republic of Lithuania and the Criminal Code of the Russian Federation foresee criminal liability for unauthorized access to electronic data, the impact on it, and malware disposition, but the Criminal Code of the Russian Federation does not provide direct criminal liability for unauthorized access to the information system or illegal influence on information system. The Criminal Code of the Republic of Lithuania does not provide direct criminal liability for the violations of rules related to the use of computer systems. Using the methods of document analysis, comparative and summative methods, scientific 68 works of Lithuanian and Russian scientists, the respective national legislation on cybercrime, relevant statistics of the Lithuanian court cases according to respective Criminal Code articles have been analyzed in the thesis paper.