Demencija sergančių asmenų ilgalaikė socialinė globa

Visuomenės senėjimas lemia padidėjusią globos namų paslaugų paklausą žmonėms, sergantiems senatvinėmis ligomis, tarp jų ir demencija. Nepaisant to, kad bendruomeninės globos paslaugos yra pranašesnės ir teikia didesnę naudą klientui, Lietuvoje iki šiol išlikęs stipriai išvystytas stacionarios globos paslaugų tinklas. Tačiau, tyrimais nustatyta, kad socialinės paslaugos dementiškiems klientams teikiamos neadekvačiai, pasigendama būtent šiai grupei reikiamų paslaugų: trūksta specializuotų skyrių slaugos ligoninėse ar globos namuose, jų aplinka nėra pakankamai pritaikyta demencija sergančiųjų poreikiams. Taigi, Lietuvos sveikatos bei socialinės apsaugos sistemos susiduria su poreikiu tobulinti pagalbos ir paslaugų sistemą žmonėms, sergantiems demencija. Šiam tikslui pasiekti tikslinga analizuoti ne tik mūsų šalies problemas, bet ir remtis užsienio šalių patirtimi, todėl šiame magistro darbe bus mėginama lyginti Lietuvos ir užsienio šalių socialinės globos aspektus bei atrasti idėjų, kurias galima būtų panaudoti socialiniame darbe su sergančiaisiais demencija mūsų šalyje. Todėl šio darbo tikslas – analizuoti demencija sergančių asmenų socialinės globos charakteristikas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Išsiaiškinus, kad Lietuvoje socialinio darbo aspektai su Alzhaimerio liga bei kitomis demencijomis sergančiais klientais nebuvo plačiai tyrinėti, nuspręsta atlikti magistro darbo tyrimą, kurio tikslas – ištirti socialinių darbuotojų patirtį dirbant su kritinėse gyvenimo situacijose atsidūrusiais sergančiais demencija asmenimis, šio magistro darbo tyrimo objektas – socialinių darbuotojų patirtis (stiprybės ir ribotumai, problemos, požiūris į dementiškus klientus, jų teisų bei poreikių tenkinimą) teikiant paslaugas demencija sergantiems asmenims stacionarioje įstaigoje. Tyrimo tikslui įgyvendinti iškelti 4 uždaviniai: 1) ištirti ilgalaikės globos įstaigų socialinių darbuotojų patirtį dirbant su demencija sergančiais asmenimis; 2) išryškinti socialinių darbuotojų asmeninius išgyvenimus dirbant su demencija sergančiais asmenimis ilgalaikės socialinės globos įstaigose; 3) atskleisti, kaip socialiniams darbuotojams praktiškai sekasi užtikrinti dementiškų klientų poreikius ir teises; 4) ištirti socialinių darbuotojų patirtį apie praktikoje pasitaikančias problemas bei pateikti siūlomus jų sprendimo būdus. Siekiant užsibrėžto tikslo ir uždavinių pasirinkti šie tyrimo metodai: a) artimos darbo temai literatūros studijavimas ir dokumentų analizė, lyginimas apibendrinimas ir sisteminimas; b) kokybinio tyrimo duomenų rinkimo instrumentas – tyrimo dalyvių refleksija į pateiktas situacijas ir pusiau struktūruotas interviu; c) atsakymų analizei taikoma kokybinė turinio (content) analizė. Tiriamaisiais pasirinkti socialiniai darbuotojai, turintys tiesioginį ryšį su demencija sergančiais asmenimis stacionariose globos įstaigose, įgiję aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą (stacionarių ilgalaikės globos įstaigų socialiniai darbuotojai). Tikslinės patogiosios atrankos būdu atrinkti ir apklausti 7 socialiniai darbuotojai iš Prūdiškių socialinės globos namų, globos namų „Senevita“ ir Blinstrubiškių senelių globos namų. Tyrimas atskleidė, kad: 1) socialiniai darbuotojai savo veiklą su dementiškais klientais vertina kaip prasmingą bei skatinančią tobulėti. Patiria pozityvius jausmus savo klientų atžvilgiu, jaučiasi reikalingi, reikšmingi savo klientams, gerbia jų teises. Vyrauja optimistiškas nusiteikimas dėl ilgalaikės globos paslaugų, pritaikytų dementiškiems klientams ateities; 2) tyrimo dalyviai patiria įtampą dėl intensyvaus bendravimo su klientais, dienos pabaigoje jaučiasi išsekę. Kiekvienam demencija sergančiam asmeniui reikia skirti daug laiko, neskubėti, išlikti kantriam. Vargina apčiuopiamų darbo rezultatų nebuvimas. Didžiausius išgyvenimus ir stresą sukelia įvykiai, tiesiogiai susiję su globotinių sveikata: būklės paūmėjimai, netikėta agresija ir mirtis; 3) pagrindinėmis kliūtimis teikti paslaugas, visapusiškai atitinkančias dementiškų klientų poreikius, įvardijamas finansinių, žmogiškujų išteklių bei įstatymų, orientuotų į demencija sergančio asmens teisių apsaugą trūkumas. Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos demencija sergančių asmenų ilgalaikės socialinės globos charakteristikos, atskleisti bei palyginti demencija sergančių asmenų socialinės globos organizaciniai aspektai Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse (Latvija, Lenkija, Švedija, Vokietija, Didžioji Britanija). Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriama socialinės globos teorinė samprata, jos persipynimas su sveikatos priežiūros paslaugomis, nagrinėjamos formalios ir neformalios pagalbos sistemos demencija sergantiems asmenims bei jiems skirtos socialinės paslaugos Lietuvoje bei ES šalyse. Antroje dalyje atskleistos nagrinėjamų ES šalių socialinės globos organizavimo aspektai. Trečioje darbo dalyje apžvelgiami bei palyginami Lietuvos ir ES šalių socialinės globos organizavimo aspektai demencija sergantiems asmenims, išskiriami jų specifiškumai. Ketvirtoje dalyje išryškinamos socialinių darbuotojų patirties charakteristikos, asmeniniai išgyvenimai, sunkumai bei siūlymai dirbant su demencija sergančiais asmenimis ilgalaikės globos įstaigose. Šį magistro darbą sudaro įvadas, sąvokų žodynėlis, 4 skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Darbo apimtis be titulinio puslapio, turinio, literatūros sąrašo ir priedų: 87 puslapių. Darbe pateikta 11 lentelių, panaudoti 74 literatūros šaltiniai, iš jų 61 lietuvių kalba, 13 užsienio kalba.

The subject of master’s work is a matter of great relevance to our society. Firstly, the further aging of society determines raised need for sheltered housing service for people with senile diseases, including dementia. Secondly, despite that the social care services are more superior and makes bigger benefit for the client, there still remains strongly developed stationary care services in Lithuania. There is a lack of social care services adapted for people with dementia in our country. There is a lack of specialised departments at hospices or at sheltered housing. Also, their environment is not suitably adapted for needs of people with dementia. So, healthcare and social care systems in Lithuania are confronting with need to improve care and service system for people with dementia. For that purpose is advisable to analyse not just our country’s problems, but also, refer to overseas experience. In this master’s work it is analysed Lithuania’s and overseas social care organizational aspects and excluded specificity, approached as assumptions to organise social care service effectively for people with dementia in our country. The purpose of the work is to analyse social care for people with dementia characteristics in Lithuania and other European countries. After finding out, that social care aspects for people with Alzheimer‘s disease and other dementias have not been widely researched yet, we decided to perform master’s work, which purpose is to investigate social care providers experience of taking care of people with dementia at the critical situations of their lives. The object of this master’s work is social care providers experience in services for people with dementia at stationary care centre. To reach the purpose the main 4 tasks were: 1) to investigate social care providers experience in working with dementia ill people at long – term care centres; 2) to highlight the social care providers personal experience in working with dementia ill people at long – term social care centres; 3) to discover how social care providers are practically able to ensure the needs and rights for people with dementia; 4) to investigate social care providers experience in problems, that occur in their practice and also, to offer the problem solving methods. To reach the work purpose and tasks, there were chosen those research methods: a) the studies, comparison, generalization and classification of similar literature and documents; b) the qualitative research information gathering instrument is analysis participants reflection on presented situations and half structured interview; c) it is applied qualitative content analysis to answer analysis. There were chosen 7 investigative social care providers, who have university degree in social care and work with people with dementia at stationary care centres. All participants were chosen by purposive comfortable screening. The research revealed that: 1) social care providers their work with dementia ill people value as meaningful and motivated to improve. Also, they experience positive feelings about their clients, feels needed and meaningful for them. Furthermore, respects the rights of their clients. It is dominating the optimistic mood for the future of long – term care service adapted to people with dementia; 2) the participants of research experience tension and stress, which is usually the cause of difficult communication with those clients. Also, events directly associated with the health condition of the clients, which are worsening of health condition, unexpected aggression and even death; 3) facing with the misunderstanding of patients relatives, blames, motiveless demands, caused by not understanding of relative disease or having lack of information about the disease; 4) experience not just organizational difficulties (environment, not adapted to clients with dementia, financial problems, causing the lack of implements, lack of staff, heavy work strain). Also, psychological surviving, moral and ethical hesitations, psychological tension, caused by difficult client health condition, will application and it’s execution, deprecatory for client relatives actions; 5) the main difficulties in adapted service for people with dementia needs are described by the lack of financial and human resources. Also, difficulties are described by the lack of law, which is oriented to people with dementia rights protection and their realization. In this master’s work it is analysed long – term social care characteristic for people with dementia. Furthermore, it is detected and compared social care aspects for people with dementia in Lithuania and EU countries (Latvia, Poland, Sweden, Germany, Great Britain). In the first part of the work it is studied in theoretical aspect social care understanding and its connection with healthcare services. Also, it is analysed official and nonofficial help providing aspects for people with dementia. It is analysed Lithuania’s social care complex, according to EU political principles in long –term care. In the second part of the work it is researched social care organizational aspects for dementia ill people in different EU countries. In the third part of the master’s work it is viewed and compared Lithuania’s to other EU countries social care organizational aspects for people with dementia and it is excluded their specificity. In the fourth part of this work it is highlighted characteristic of social care providers experience, personal feelings, difficulties and suggestions for improving the long – term care for dementia ill people in long – term care centres. Master’s work is contained of introduction, concept vocabulary, 4 parts, conclusions, recommendations, literature list, summary in Lithuanian and English languages and additions. The work contains 87 pages, except the initial page, content, literature list and additions. It is presented 11 tables, used 74 literature sources in this work (61 Lithuanian literature sources and 13 in foreign languages).