Prekyba poveikiu kaip nusikalstamos veikos sudėtis ir jos taikymas teismų praktikoje

Abstract

Korupcinio nusikalstamumo kontrolė ir jo teisinis reglamentavimas yra viena iš prioritetinių įstatymų leidybos krypčių – siekiama numatyti ir kriminalizuoti visas korupcinio nusikalstamumo apraiškas. Prekyba poveikiu, kaip specifinė pasyviojo ir aktyviojo kyšininkavimo forma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme vykdant tarptautinius įsipareigojimus dėl korupcinių nusikaltimų regalamentavimo. Ši nusikalstamos veikos sudėtis nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, siekiančiam pasinaudoti savo turimu poveikiu tam tikriems įtakingiems subjektams, kurie gali atitinkamai veikti papirkėjo interesais ir už tai gauna neteisėtą atlygį. Siekiant, kad prekybos poveikiu normos konstrukcija tiksliau atitiktų tarptautinės teisės keliamus reikalavimus, prekybos poveikiu sudėtis buvo išplėsta - 2011 m. atlikti BK 226 straipnio pakeitimai, ir į šios nusikalstamos veikos sudėtį įtraukti nauji sudėties požymiai, be to, kriminalizuotas aktyvusis kyšininkavimas prekybos poveikiu atvejais. Problema ta, kad šiuo metu esanti teismų praktika taikant prekybos poveikiu normą nebeatitinka dabartinių realijų, tuo tarpu naujos prekybos poveikiu sudėties konstrukcijos požymiai Lietuvoje kol kas nėra išaiškinti nei praktiniu, nei teoriniu lygmeniu. Šiame magistriniame darbe pasitelkiant loginį, analoginį, sisteminį ir kitus metodus, nagrinėjama prekybos poveikiu samprata ir raida, pateikiama šios nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė. Taip pat tyrinėjama teismų praktika taikant buvusią tarpininko kyšininkavimo normą ( 2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) ir atliekama mokslinė įžvalga apie tai, kaip ji galėtų ir turėtų keistis ateityje taikant naujosios redakcijos prekybos poveikiu normą. Dar vienas svarbus magistriniame darbe atliekamos analizės objektas yra prekybos poveikiu atribojimas nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Kai kuriais savo sudėties požymiais ji itin artima kyšininkavimo (BK 225 str.) ir papirkimo (BK 227 str.) normoms ir neretai sunku nustatyti, kuriais atvejais kaltininko veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip prekybos poveikiu veika, kuriais – kaip kita korupcinio pobūdžio veika. Siekiant atsakyti į klausimą, kuo remiantis turėtų būti atribojamos minėtos nusikalstamos veikos, pateikiami prekybos poveikiu ir kitų nusikalstamų veikų tarpusavio atribojimo kriterijai. Paskutinėje magistrinio darbo dalyje trumpai apžvelgiami prekybos poveikiu reglamentavimo ypatumai kitose Europos valstybėse, atskleidžiamos priežastys, lemiančios nemažos valstybių dalies atsisakymą įtvirtinti prekybos poveikiu nusikalstamą veiką savo nacionaliniuose baudžiamuosiuose įstatymuose.