Savivaldybių biudžetų išlaidų analizė
Dzemijonas, Paulius |
Birškytė, Liucija | Recenzentas / Rewiewer |
Miškinis, Algirdas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Birškytė, Liucija | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Černius, Gintaras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daujotaitė, Dalia | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Strumskis, Mindaugas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Zupkaitis, Dainius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Tikslus valstybės finansinių išteklių planavimas, paskirstymas ir valdymas yra būtini siekiant efektyvaus visos valstybės valdymo. Viešųjų finansų įplaukų gavimas, išlaidų ir skolų valdymas – tai pagrindinės kiekvienos valstybės finansų problemos. Biudžetų išlaidų struktūriniai, kiekybiniai skirtumai Lietuvos savivaldybėse, finansų valdymo efektyvumo aspektai yra magistro baigiamajame darbe formuluojama ir tiriama probleminė sritis. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos savivaldybių biudžetų išlaidų struktūrą ir tendencijas, pateikti ekonominį vertinimą bei rekomendacijas esamos situacijos tobulinimui. Tyrimo metodikai pasirinkta teisinių dokumentų, mokslinės literatūros šaltinių, statistikos duomenų analizė, palyginamoji, sisteminė, loginė, koreliacinė analizės bei grafinis modeliavimas. Atliktos analizės ir tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos savivaldybių finansinis savarankiškumas yra suvaržytas – žemas finansinės decentralizacijos lygis šalyje. Didžiausią dalį savivaldybių biudžetų išlaidose sudaro švietimo ir socialinės apsaugos funkcijų vykdymo finansavimas. Egzistuoja teigiamas tiesinis ryšys tarp savivaldybių biudžetų išlaidų ir gyventojų skaičiaus jose. Tačiau didžiausi nuokrypiai nuo šalies vidurkio, o taip pat ir žemiausias efektyvumo lygis pastebimi mažosiose savivaldybėse: Neringos, Birštono, Palangos miesto. Esminiai pasiūlymai, sudarantys prielaidas savivaldybių biudžetų išlaidų panaudojimo efektyvumui didinti yra: vertinimo metodikos parengimas valstybiniu mastu, kuri leistų palyginti skirtingų savivaldybių finansinės veiklos efektyvumą; neefektyvių savivaldybių prijungimas prie efektyviai veikiančių, ar jų sujungimas; savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo galimybės, leisiančios geriau išnaudoti vietos valdžios potencialą išlaidų valdymo srityje. Magistro baigiamojo darbo pirmojoje dalyje nagrinėjama mokslinė literatūra darbo tema, analizuojami teisiniai dokumentai, esama reglamentavimo tvarka ir taisyklės. Antrojoje darbo dalyje atliekama biudžetinio proceso, savivaldybių biudžetų išlaidų formavimo schemos analizė, vertinami savivaldybių biudžetų išlaidų ekonominiai aspektai. Trečiojoje darbo dalyje pateikiama statistinių duomenų analizė įvairiais aspektais, rodiklių skaičiavimas, taikomi loginės, palyginamosios, sisteminės bei koreliacinės analizės tyrimo metodai. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje formuluojamos išvados, pateikiamos galimybės ir pasiūlymai esamos situacijos tobulinimui.
The exact planning of financial resources, allocation and governance is essential in order to achieve overall efficiency in state’s management. Public finance revenue generation, expenditure and debt management – these are the main problems in each of the states. Structural and quantitative differences in Lithuanian municipal budgets, financial management performance aspects are the main problem area formulated in master's thesis. The aim of the work is to analyze the municipal budgets in Lithuania, their cost structure and trends, submit economic evaluation of the current situation and recommendations for improvement. The methodology for the study consists of legal documents, scientific literature, statistical data analysis, comparative, systematic, logical, correlation analysis and graphic modelling. Analysis of the data and the results showed that Lithuanian local financial autonomy is constrained – notable low level of financial decentralization in the country. The largest part of municipal budgets expenditures goes for education and social security functions. There is a positive linear relationship between local government budgets and the population there. However, the largest deviations from the national average, as well as the lowest level efficiency seen in the smaller municipalities of Neringa, Birštonas, Palanga. Key proposals, which generates assumptions in the efficiency of municipal budgets are of using a valuation methodology, prepared in state level, to allow comparisons between different municipal financial performance, inefficient municipalities connection to the effective functioning ones, or merger; municipal financial empowerment opportunities that will make better use of local authorities potential in management of expenses. The first part of master’s work consists of the analysis of scientific literature, legal documents, existing regulatory procedures and rules. In the second part of work, analysis of budgetary process, scheme of municipal budgets expenditures formation carried out, also evaluated economical aspects of municipal budgets expenditures. The third part consists of statistical analysis in various aspects, calculation of indicators, applied logical, comparative, systematic, and correlation analysis methods. At the end of this master’s thesis conclusions are formulated, presented options and suggestions for improving the current situation.