Sutarties nutraukimo galimybės pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas ir šių nuostatų taikymas Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje
Starinskaitė, Gintarė |
Sinkevičius, Edvardas | Konsultantas / Consultant |
Petroševičienė, Olga | Recenzentas / Rewiewer |
Baranauskas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Novikovienė, Lina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sinkevičius, Edvardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Švirinas, Daivis | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Toločko, Vadimas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vasarienė, Dalia | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darbe analizuojamos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, įtvirtinančios šalių galimybę nutraukti sutartinius santykius, kartu pateikiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus šių nuostatų taikymo principus. Atsižvelgus į tai, kad sutarties nutraukimą reglamentuojančios CK normos yra UNIDROIT Principų recepcija, didelis dėmesys skiriamas CK bei minėto tarptautinio dokumento nuostatų palyginimui. Pirmojoje darbo dalyje analizuojamas sutarties nutraukimo, kaip nukentėjusios šalies teisinės gynybos būdo, leistinumas. Konstatuojama, kad įstatymas šią teisinės gynybos priemonę laiko ultima ratio ir riboja jos taikymą. Antroji dalis skirta dažniausiai taikomo sutarties nutraukimo pagrindo – sutarties neįvykdymo – analizei. Prieinama prie išvados, kad terminas „sutarties neįvykdymas“ turi būti aiškinamas plačiai. Be to, konstatuojama, kad sutartis gali būti nutraukta ne tik tada, kai kita šalis ją pažeidžia, bet taip pat ir tais atvejais, kai sutarties objektyviai neįmanoma įvykdyti dėl jos vykdymo suvaržymų. Trečiojoje darbo dalyje aptariami sutarties nutraukimo būdai, tokie kaip sutarties nutraukimas šalių susitarimu, sutarties nutraukimas teismo keliu bei sutarties nutraukimas vienašaliu pranešimu. Įvertinus tai, kad vienašalis sutarties nutraukimas yra pagrindinis CK įtvirtintas sutarties nutraukimo būdas, dėl kurio praktikoje kyla didžiausių problemų, šio klausimo analizei skiriama daugiausiai dėmesio. Išsamiai aptariami visi CK numatyti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai: sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo, sutarties nutraukimas po papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymo, šalių galimybė susitarti dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų bei CK įtvirtintos specialios vienašalio sutarties nutraukimo taisyklės. Siekdamos tinkamai įgyvendinti įstatymo joms suteikiamą teisę nutraukti sutartį, šalys privalo tiksliai laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Ketvirtojoje darbo dalyje aprašomos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria sutarties šalys, įgyvendindamos galimybę nutraukti sutartinius santykius. Pabaigoje pateikiamos objektyvios išvados bei pasiūlymai dėl CK nuostatų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą, tobulinimo.
This paper analyses the right to terminate the contract under the Civil Code of Lithuania and its application in the practice of the Supreme Court of Lithuania, as well as in comparison to the UNIDROIT Principles of the international Commercial Contracts. Initially, the possibility to terminate the contract under the modern law of contract is discussed. Likewise, limited freedom to invoke this legal remedy under the Civil Code of Lithuania is acknowledged. Secondly, non-performance of the contract – the main ground for the termination of contract – is examined. A conclusion is reached that non-performance is to be defined so as to include all forms of defective performance, including late performance, as well as complete failure to perform. Moreover, a party is given a possibility to terminate the contract despite the fact that the non-performing party is not responsible for the non-performance. Afterwards, possible ways of termination of the contract under the Lithuanian legal system are described: termination on contract by agreement, judicial termination of contractual obligations and termination of contract by unilateral notification. The focus is on the latter, as it is considered to be the most controversial way to end contractual relations. Comprehensive analysis is presented, comprising all possible means of unilateral termination of contract: right to terminate the contract dependent on fundamental breach of the contract, termination of the contract after an additional period for performance and possibility to negotiate on accessory grounds for termination of contract, exclusive exceptions provided under the civil Code of Lithuania are noted. Eventually, legal procedures, necessary in order for termination of the contract to be binding and principal obscurities of the process are presented. Finally, objective conclusions and recommendations for improving national legislation are given.